Į erdvų sutvarkytą butą senamiestyje mielai įsikeltų bet kuri iš 3,6 tūkst. Kaune socialinio būsto ar jo pagerinimo laukiančių šeimų.
„Leistų kitiems apsigyventi – juk žmonės laukia eilėse metų metus”, – kraipė galvas laiptinėje sutikti kaimynai.
Tuo tarpu valdininkai skėsčioja rankomis: sutarties nesilaikančio nuomininko iškeldinimo procedūra trunka ilgai, jos paspartinti nėra kaip. Pagal įstatymus nuomininkus pirmiausia reikia keletą kartų įspėti.
Butą šturmavo „Aras”
Atokiai kiemuose stovintį Vilniaus gatvės 25A namą ne taip lengva rasti.
Daugiau nei prieš šimtą metų statytas plytinis dviaukštis glūdi ramioje, atitvertoje nuo gatvės šurmulio vietoje.
Vienas trijų kambarių butas antrame namo aukšte priklauso Kauno savivaldybei ir jau seniai stovi tuščias.
Viešumos nepageidavę kaimynai pasakojo, kad gyventi šio socialinio būsto kaimynystėje nebuvo ramu – esą kažkada butas garsėjo kaip narkotikų prekybos taškas. Ties durimis buvo sumontuota stebėjimo kamera, sulaikyti nusikaltėlių netgi buvo įsiveržę antiteroristinių operacijų „Aro” rinktinės pareigūnai.
Įtaria atsiradus pirkėjų
Ir nors dabar kaimynystėje tylu, gyventojai stebisi, kad, esant tokiam didžiuliam socialinio būsto poreikiui, erdvus butas vis dar neapgyvendintas. Laikyti tuščią butą savivaldybei turėtų būti nuostolinga, juk vien mokesčiai už šildymą miesto centre – itin dideli.
Tačiau pastebėta, kad ištuštėjusiame bute lankosi ir savo daiktus jame laiko viena šio namo gyventoja.
Tai, kad nebūdama nuomininke moteris turi savivaldybės buto raktus, name paskatino spėliones, gal šį butą ketinama slapta privatizuoti.
Būstas tebėra išnuomotas
Bet paaiškėjo, kad butas neapgyventas tik teoriškai. Iš tiesų su Didžiojoje Britanijoje besidarbuojančia nuomininke Kauno savivaldybė nuomos sutarties nėra nutraukusi.
Savivaldybės Gyvenamojo fondo administravimo skyriaus Nuomos administravimo poskyrio vedėja Dangira Miliauskienė pasakojo, kad socialinio būsto nuomininkė kas kurį laiką atvyksta, sumoka komunalinius mokesčius ir vėl išvažiuoja.
Vienu metu ji butą netgi pernuomojo, ir savivaldybei teko iškeldinti jame apsigyvenusius studentus. Dabar rengiami dokumentai iškeldinti ją pačią. Nuomos sutartis bus nutraukta, nes moteris nuolat negyvena jai skirtame socialiniame būste, be to, apie 700 litų skolinga už buto nuomą.
Sutarties nutraukimo procedūros esą gali užtrukti arti pusmečio. Tik joms pasibaigus butą bus galima iš naujo išnuomoti socialinio būsto laukiantiems kauniečiams.
Per geras, kad parduotų
D. Miliauskienė kategoriškai paneigė galimybę privatizuoti butą Vilniaus gatvės 25A name.
Tam reikia, kad nuomininkas nuolat jame gyventų, buto nusidėvėjimas viršytų 60 proc. Būstas tokiu atveju būtų parduodamas aukciono būdu. Tuo tarpu šio socialinio būsto nusidėvėjimas – vos 12 proc.
„Dėl itin nedidelio nusidėvėjimo šis butas net negali būti įtrauktas į privatizavimo sąrašus”, – sakė valdininkė.
D. Miliauskienės pastebėjimu, tokių atvejų kaip šis Kaune gerokai padaugėjo dėl emigracijos. Net ir išvykę svetur kauniečiai visaip gudrauja, norėdami išsaugoti nuomojamus būstus. O netobuli teisės aktai neleidžia paspartinti iškeldinimo procedūrų.
„Užimti tuščią butą kaip šis įmanoma per 5 minutes – užtenka įsilaužti ir pakeisti durų užraktą. Tačiau iškeldinti šitaip nelegaliai būstą užėmusius gyventojus trunka metų metus, ypač jei šeimoje yra mažamečių vaikų”, – pateikė pavyzdį pašnekovė.
Socialinio būsto laukia tūkstančiai
Šiemet Kaune socialinio būsto ar jo sąlygų pagerinimo laukia per 3,6 tūkst. kauniečių.
Šešiuose skirtinguose sąrašuose – 951 jaunos šeimos prašymas, socialinio būsto laukia 175 daugiavaikės šeimos, 496 buvusieji našlaičiai, 487 neįgalūs asmenys.
Bendrajame sąraše – per 1,3 tūkst. kauniečių.
