Kultūros ministerija artimiausiu metu ieškos įstaigos ar įmonės, kuri rūpinsis čigonų švietimu ir jų kultūros puoselėjimu Vilniaus mieste. Tam numatyta 180 tūkst. litų.
Už iš biudžeto skirtas lėšas čigonų vaikai lankys būrelius, dalyvaus vasaros stovyklose, bus organizuojamos priešmokyklinės vaikų grupės.
Suaugusieji galės mokytis lietuvių kalbos, kompiuterinio raštingumo, bendrauti su skirtingų kultūrų žmonėmis.
Čigonams bus organizuojami koncertai, parodos, minima Čigonų holokausto diena.
Panašūs renginiai vyko ir praėjusiais metais. Tam buvo skirta 200 tūkst. litų.
Skiriasi kultūriniai įpročiai
Priešmokyklines grupes šalia čigonų taboro esančiame centre lanko apie 30 vaikų. O į lietuvių kalbos ar kompiuterinio raštingumo kursus suaugusieji vaikšto ne taip noriai.
„Romai nėra labai pareigingi, bet žinant šių žmonių kultūrinius įpročius ar mentalitetą tai neturėtų stebinti. Tačiau tiems, kurie nori mokytis, mes visada padedame. Žmonės bent ateina panaršyti po internetą”, – pasakojo viešosios įstaigos Romų visuomenės centro direktoriaus pavaduotoja Daiva Drazdauskienė.
Šiuo metu centre yra šeši kompiuteriai. Integruoti čigonus į visuomenę bandantys darbuotojai neslepia, kad jų darbe yra buvę visko, neišskiriant ir vagysčių.
„Romai – specifinė tautinė grupė. Lietuva yra įsipareigojusi Europos Komisijai šiems žmonėms padėti, spręsti jų problemas”, – „Sostinei” sakė kultūros viceministras Edvardas Trusevičius.
Integracija – padrika
Įvairios čigonams skirtos programos, socialiniai projektai organizuojami kasmet.
Prieš kelerius metus Seimo kontrolierių įstaiga konstatavo, kad čigonų integracija Vilniuje buvo vykdoma padrikai, jai skiriama per mažai pinigų, o didžioji dalis lėšų tekdavo rezultatų neduodančiai veiklai.
Esą valstybė skiria per mažai dėmesio skurdo, čigonų užimtumo ir apgyvendinimo problemoms.
Seimo kontrolieriai stebėjosi, kad savivaldybė nerengė metinių ataskaitų, kas buvo daroma už čigonams skirtas lėšas, nevertindavo, ar tai duodavo naudos.
Prievartos nenaudos
Įvairioms pašalpoms taboro gyventojams kasmet skiriama daugiau nei pusė milijono litų. Beveik visi vaikai mokyklose maitinami nemokamai, čigonai nemokamai gauna malkų, nemokamai iš taboro išvežamos ir šiukšlės.
Dauguma taboro gyventojų elektrą vagia. Prieš kelerius metus prasidėjo kalbos, kad čigonus reikėtų iškelti iš Vilniaus į Didžiasalį, Pabradę ar kokią nors kitą atokią vietą.
Valdžios keitėsi, tačiau kalbos ir liko kalbomis.
Vienintelis dalykas, ką pastaruoju metu pavyko pasiekti Vilniaus savivaldybei, – pernai nugriauti tris čigonų neteisėtai suręstas trobas.
Kultūros viceministras nepritaria taboro iškėlimui iš Vilniaus prievartos būdu.
Anot jo, Slovakijoje čigonų problema sprendžiama už Europos Sąjungos lėšas jiems statant socialinius būstus, kitaip rūpinantis jų gerove.
Ką nors panašaus bus bandoma daryti ir Vilniuje.
