Aštrialiežuviai iš karto ėmė skalambyti, kad ministras turi akivaizdų pranašumą prieš varžovus. Antai prieš kelias savaites D. Barakauskas vyko į Ukmergę aptarti situacijos dėl šio miesto teismo, kuriame aptikta gyvsidabrio.
Aišku, ten lankydamasis jis negalėjo neužsukti į rajono policijos komisariatą susitikti su darbuotojais.
Pastaruoju metu ministras randa ir daugiau progų užsukti į Ukmergę. Nieko keista, kad kandidatas į Seimą skuba pasimatyti su rinkėjais, tik pikti liežuviai plaka, kad D. Barakauską ten veža valdiškas limuzinas.
„Tvarkietį” netgi ėmė kamuoti egzistencinis klausimas: kas aš esu – vidaus reikalų ministras ar kandidatas į Seimą?
Štai ir dabar ant D. Barakausko stalo guli kvietimas į Vasario 16-osios renginius Ukmergėje. Politikas prašomas pasveikinti vietos ugniagesius, bet neišmano, kaip elgtis.
Todėl „tvarkietis” svarsto galimybę į renginį siųsti viceministrą, o pats iš paskos savo automobiliu keliauti kaip kandidatas. Juolab kad ir Vasario 16-oji – ne darbo diena.
Bet ką daryti, kai susitikimai su rinkėjais numatyti darbo metu? Regis, paprasčiausia būtų pasielgti taip, kaip iki šiol darė ne vienas rinkimuose dalyvavęs ministro kolega – vajaus metu išeiti atostogų.
Tačiau D. Barakauskas tvirtina negalįs sau leisti tokios prabangos – darbai spaudžia.
Vis dėlto ministras dėlioja, kad galbūt reikėtų formaliai išeiti atostogų bent tomis dienomis, kai numatyti jo susitikimai su rinkėjais. O vakare esą galėtų sau ramiai darbuotis ministerijoje. Tik kokiu transportu tomis dienomis važiuoti į darbą – savo ar valdišku?
