Nemažos sumos teko net telefono abonento neturinčioms viešosioms įstaigoms, pamaitinti skambiais pavadinimais besipuikuojantys institutai, kurių veikla yra mįslė, jų naudos kultūrai ir švietimui neįmanoma nustatyti.
Liūto dalį paramos gavo Kauno milijonieriaus Vladimiro Romanovo valdomos žiniasklaidos grupė „Diena media news“. Projektui (laikraščio priedui Klaipėdoje) „Durys“ skirta 120 tūkst.Lt, Kaune leidžiamo dienraščio priedas „Santaka“ sušelptas 98 tūkst. Lt. V. Romanovo grupės leidiniai remiami ne tiesiogiai, o per Druskininkuose registruotą kompiuterių firmą „Sorestum“.
Tik 20 tūkst. Lt savo vadovaujamo fondo „Už teisingumą Lietuvoje“ programai „Aktualiausi istorijos aspektai“ gavęs signataras Romualdas Ozolas jaučia nuoskaudą.
R. Ozolas pasakojo, kad jo fondas leidžia žurnalą „Nepriklausomybės sąsiuviniai“ ir rūpinasi įsteigti regionų švietimo centrą.
„Tautinį tapatumą puoselėjanti kultūra keliasi į regionus, nes didmiesčiuose ją greitai užgoš migrantų masė. Deja, lėšų iš SRT fondo šiemet pagailėta, jų užteks tik leidybai“, – apgailestavo R. Ozolas.
Atidžiau peržvelgus Kultūros ir šviečiamųjų projektų konkurso rezultatus susidaro įspūdis, kad SRT fondo paramą galima gauti, įsteigus solidžiai skambančią viešąją įstaigą – pageidautina, kad būtų raktiniai žodžiai „institutas“, „centras“, „inovacija“ arba „asociacija“.
Organizacijai, pasivadinusiai „Dešiniosios minties centras“ duota 20 tūkst. Lt projektui, kuris skirtas valstybės šimtmečiui. Tai turėtų būti labai rimtas, tęstinis projektas, nes Lietuva valstybės šimtmetį minės tik 2018 metais.
Daugiau sužinoti apie šį projektą sudėtinga – viešoji įstaiga „Dešiniosios minties centras“ registruota Vilniuje, Eitminų gatvėje, bet joks kontaktinis telefonas nenurodytas.
Fondo pagrindas – biudžeto pinigai
SRT rėmimo fondo administracijos vadovas, rašytojas Mykolas Karčiauskas tvirtino, kad projektus atidžiai išnagrinėja ekspertai, bet kokia rašliava esą tikrai nefinansuojama.
SRT steigėjai yra kūrybinės organizacijos, dalininkai – Kultūros ir Švietimo ministerijos.
Šiais metais fondas gavo 485 paraiškas paramai gauti, patenkinta 321 paraiška, išdalinta 7 mln. 573 tūkst. Lt už kultūrinius, švietėjiškus projektus.
Kokius projektus tautos kultūrintojai ir švietėjai turi parengti, kad sulauktų SRT fondo paramos?
Sutelks išsibarsčiusį jaunimą
Fondo tarybos pirmininkė, kabelinės televizijos „Rygveda“ direktorė Vaiva Žukienė paaiškino, kad yra Vyriausybės nustatyti kriterijai.
„Jų daug. Tai projekto nacionalinė svarba, išliekamoji kultūrinė, švietėjiška veikla. Kam ir kiek skirti pinigų, nusprendžia kompetentingų ekspertų taryba“, – glaustai paaiškino SRT fondo tarybos pirmininkė.
V. Žukienė dalyvavo praėjusių metų Seimo rinkimuose kaip Tautininkų sąjungos iškelta kandidatė. Gal tai sutapimas, bet dauguma paramos prašiusių projektų yra susiję su tautiškumo išsaugojimu, patriotiniu švietimu.
Šaulių sąjungos leidinys „Trimitas“ gavo 25 tūkst. Lt už projektą „Lietuva – globali valstybė, ar žemės sklypas prie Baltijos“. „Trimito“ redaktorė Lolita Sipavičienė paaiškino, kad už šiuos pinigus bus parengtas straipsnių ciklas, kuris turėtų telkti po visą pasaulį išsibarsčiusią lietuvių jaunuomenę, ugdyti jos patriotinius jausmus.
Nežinojo, kam skirta parama
Nuo tautinių vertybių puoselėjimo neatsilieka ir su žemės ūkiu susijusios įmonės. Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) direktorius Edvardas Makelis iš pradžių nustebo sužinojęs, kad jo įmonei SRT fondas skyrė 12 tūkst. Lt už projektą „Lietuvių tautinio tapatumo potėpiai kaimo gyvenimo paveiksle“.
„Oho, koks pavadinimas, neįsiminsi net... negirdėjau apie tokį projektą, ir kad pinigai dar skirti“, – stebėjosi E. Makelis. Paaiškėjo, kad parama skirta LŽŪKT leidinio „Mano ūkis“ priedui „Mano gyvenimas“.
„Bus parengtas straipsnių ciklas apie kaimo, rajoninių miestų ir miestelių šviesuolius, žymius žmones“, – projekto tikslą paaiškino „Mano ūkio“ redaktorė Danguolė Skarbalienė.
Sušelptos ir turtingos įmonės
Tarp paramos prašytojų yra ne tik daugybė viešųjų įstaigėlių, nekomercinių leidinių, bet ir verslo milžinų valdomų žiniasklaidos priemonių. „Senukų“ asociacijos prezidentui Augustinui Rakauskui priklausančiam „Žinių radijui“ už 4 projektus iš viso skirta 30 tūkst. Lt.
„Žinių radijo“ bangomis A. Rakauskas siunčia Lietuvai savo mintis apie Viešpatį, dvasines vertybes.
„Pūko radijo“ savininkui Kęstučiui Pūkui priklausančios įstaigos (bendrovė „Pūkas“ ir viešoji įstaiga „Pūko“ kūrybinis centras) gavo 71 tūkst. Lt. už penkis kultūrinio, istorinio, šviečiamojo pobūdžio projektus.
Tai – tautiniam muzikos ir istorijos paveldui skirtos radijo ir televizijos laidos.
Vienai didžiausių Lietuvoje įmonių - „Achema Group“ valdomam laikraščiui „Lietuvos žinios“ skirta 40 tūkst. Lt iš SRT fondo, kurio pagrindas yra iš mokesčių mokėtojų surinkti ir lengva ranka padalyti pinigai.
Už juos numatoma spausdinti istorinių straipsnių ciklą.
Fondo tarybos pirmininkė V. Žukienė tvirtino, kad šelpti pelno siekiančias įstaigas, klestinčias bendroves įstatymai nedraudžia.
„Fondas negali remti tik valstybinių įstaigų, privačių asmenų. Privačios bendrovės, net ir labai turtingos, turi teisę gauti paramą. Moralinis aspektas yra kitas dalykas, bet turtingos įmonės juk neprivalo pačios finansuoti nekomercinių projektų, kurti laidų ir publikacijų, kurios galimai neatneš pelno“, – sakė V. Žukienė.
Gėrio sklaidai reikia pinigų?
SRT fondas ypač storą pyrago riekę atriekė Druskininkuose registruotos kompiuterių sistemas kuriančios įmonės „Sorestum“ projektams. Už šviečiamojo pobūdžio leidinį „Vilniaus ir Lietuvos kultūrinio gyvenimo atspindžiai“ atseikėta 44 tūkst. 500 Lt., projektui „Santaka“ - 98 tūkst. Lt. Už paprastai ir kartu paslaptingai skambantį projektą „Durys“ skirta net 120 tūkst. Lt. Iš viso „Sorestum“ atseikėta 252 tūkst. Lt.
Paaiškėjo, kad dosniai sušelpti projektai "Santaka" ir "Durys" yra Kauno milijonieriaus Vladimiro Romanovo valdomos žiniasklaidos grupės "Diena media news" leidiniai. Jiems pinigai iš SRT paramos fondo skiriami jau ne pirmus metus.
Kodėl jie skirstomi per kompiuterių sistemų projektavimo ir programavimo paslaugas teikiančią nedidelę firmą Druskininkuose, lieka mįsle. Internetiniame įmonių kataloge nurodyti du telefono numeriai: direktoriaus Pauliaus Rauckio mobilusis ir laidinis. Mobilusis - nuolat už ryšio ribų, o laidinė linija neveikia.
Tenka pastebėti, kad SRT fondo pinigais remiamos laidos, straipsnių publikacijos, kurias be jokio atlygio iš valstybės biudžeto kuria ir pašalpos iš valstybės neprašančios žiniasklaidos priemonės.
Pavyzdžiui, ekumeniniam leidiniui „Abigailė“ skirta 15 tūkst. Lt už straipsnius apie nesavanaudiškus, pasiaukojančius žmonių poelgius (projektas „Jie išdalijo save kitiems“).
Portalas lrytas.lt be jokios finansinės paramos iš šalies dažnai rašo tokiomis temomis, taip pat aktualiomis kultūros, istorijos temomis.
Skatina išlaikytinių nuotaikas
Didelė dalis - 210 tūkst. SRT paramos fondo lėšų teko žurnalui „Literatūra ir menas“. Kultūrinio-religinio su politine orientacija į dešinę portalas bernardinai.lt jau ne pirmus metus gavo 15 tūkst. Lt Jauno teatro programai, už viešosios erdvės puoselėjimą – 50 tūkst. Lt.
Galima tikėtis, kad įvykdę šią programą elektroniniai bernardinai išvalys viešąją virtualią erdvę nuo nešvankių komentarų, keiksmažodžių ar kitaip ją pagražins.
Bernardinai.lt taip pat gavo 30 tūkst. Lt paramą projektui „LUX jauniems: užuot keikę tamsą, uždekite žvakę“ vykdyti. Kasmetinę paramą, 100 tūkst. Lt gavo intelektualams gerai žinomas laikraštis „Šiaurės Atėnai“. Jam dar skirta lėšų portalui atnaujinti.
Be abejo, valstybė turi teikti paspirtį nekomercinio turinio projektams, taip yra visame pasaulyje. Tačiau kirba įtarimas, kad nuolatinė šalpa intelektualius leidėjus išlepina ir slopina paskatą pasukti galvą, kaip užsidirbti truputį pinigų ir patiems.
Pavyzdžiui, portalo lrytas.lt kalbintas „Šiaurės Atėnų“ redaktorius Žydrūnas Drungilas sakė, kad intelektualus laikraštis turi ir pirkėjų, ir prenumeratorių. Tačiau jis negalėjo net apytiksliai pasakyti, kokią dalį leidinio biudžeto sudaro pardavimas ir prenumerata.
„Reikėtų klausti buhalterės, aš nesidomėjau“, – prisipažino Ž. Drungilas.
Iš SRT fondo tradiciškai remiama regionų spauda. Kai kurie šių leidinių projektai – gana šmaikštūs. Pavyzdžiui, Kėdainių rajono bendrovė „Mugė“ gavo 6 tūkst. Lt už straipsnių ciklą rajoniniame laikraštyje „Kėdainius garsina ne tik agurkai“.
Šiuo projektu siekiama parodyti, kad Kėdainiai įžymūs ne tik marinuotais agurkėliais su Viktoro Uspaskicho portretu ant stiklainio.
