„Jau vasarą pradėjo ateiti žinios. Tie, kas profesionaliai stebi šitą rinką, tai žino. Akcijų kainos gana gerai parodė, ką akcininkai galvoja apie banką“,- antradienį "Lietuvos ryto" televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“ sakė Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis.
Jam antrino Investuotojų valdybos narys Vytautas Plunksnis.
„Esame ne vieną kartą perspėję Šitas bankas visada kėlė įtarimą dėl savo pagrindinio akcininko, kuris neturėjo jokių pareigų. Bus labai sunku įrodyti, kad pagrindinis akcininkas turi kažkokių ryšių su banko veikla“, - sakė V. Plunksnis.
V. Plunksnis taip pat patvirtino, kad bus buriama organizacija, skirta apginti Ūkio banko klientų interesams.
„Galime suburti Ūkio banko indėlininkų grupę. Kol kas dar neaišku, kokio dydžio ir dėl ko nukentėjusi bus tokia grupė, sunku pasakyti, kokie žmonės kreipsis“,- sakė laidos svečias.
Anot R. Kuodžio, tie žmonės, kurie Ūkio banke turėjo iki 100 tūkst. eurų, pinigus atgaus, jiems nėra dėl ko jaudintis.
Didžiausia problema paprastiems banko klientams gali kilti nebent dėl šešių dienų, per kurias laikinasis administratorius turi įvertinti banko būklę. Iki jam baigiant darbą Ūkio banko lėšos įšaldytos, mokėjimai nėra įmanomi.
R. Kuodis mano, kad „Snoro“ scenarijus neturėtų pasikartoti.
„Turėkime kantrybės, administratorius turi atlikti šitą darbą, pasverti „už“ ir „prieš“. Kol kas labai daug nežinomųjų. Jei yra banko veiklos tęsimo variantas, tuomet bankas būtų skaidomas į „gerą“ ir „blogą“ bankus. „Snoro“ atveju irgi norėta eiti tuo keliu, bet ištyrus banką iš vidaus buvo nuspręsta, kad neapsimoka.
Problemos Ūkio banke yra kelis kartus mažesnės, nei „Snore“. Problemos daugiau siejamos su ekscentriško akcininko stambiais projektais, sporto ir statybų. Kokia kaltė akcininko, kokia rinkos, kitas klausimas“,- sakė R. Kuodis.
V. Plunksnis neslėpė, kad jam nepatinka indėlių draudimo sistema, kuri esą skatina žmones rizikuoti nešant pinigus į abejotino likvidumo finansines institucijas.
„Indėlininkai, kurie deda pinigus į institucijas, kurios moka daugiau, turi savęs paklausti, ar tai to verta. Indėlių draudimas Lietuvai yra blogai, nes tai reiškia, kad žmogus gali nusispjauti ir dėti pinigus bet kur, kur yra didžiausios palūkanos“,- sakė V. Plunksnis. Šešėlis krinta ant turto vertintojų
R. Kuodis dar kartą, kaip ir anksčiau komentuodamas sustabdytų kredito unijų veiklą, metė kaltinimus aplaidžiai ar nesąžiningai dirbantiems turto vertintojams. „Žinome visas schemas, kaip bankai bando užlopyti trūkumus, viena iš tų schemų – turto pervertinimas. Aš jau kėliau tai per kredito unijų reikalus – turto vertintojų problemos. Tie žmonės, kurie deda parašus po pervertintu turtu, jie padeda užtušuoti bankų problemas.
Turto vertintojai gana laisvai elgiasi – kai jiems šauna į galvą, jie būna konservatyvūs, o jei juos paspaudžia ar finansiškai atsidėkoja, tuomet kitaip pasižiūri“,- piktinosi R. Kuodis. Problemas dėl to, kad Ūkio bankas nuomodavosi ar pirkdavo pervertintą turtą, pastebėjo ir ekspertai iš šalies. „Tos problemos labai aiškiai matydavosi. Bankas nusiperka teatro areną už 100 mln. litų, stadioną už 250 mln. litų. Įsivaizduoti tokias tikras vertes būdavo sunku, ir visi žino, kam jos anksčiau priklausė“,- sakė V. Plunksnis.
R. Kuodis pusiau juokais patarė nekaltinti pagrindinio Ūkio banko akcininko Vladimiro Romanovo piktybišku švaistymu. „Tai yra ekscentriškas žmogus, bet ne visi ekscentriški žmonės pasaulyje yra blogi, turime juk Steve'ą Jobsą, Richardą Bransoną. Pinigai buvo leidžiami savininko ambicijoms, sporto klubų rėmimui, kurie, kaip žinia, greit išsiurbia pinigus“,- sakė R. Kuodis. S. Kropas: „Lietuvoje bankų uždarymas labai sukrečiantis“
Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas portalui lrytas.lt teigė, kad Ūkio banko veiklos apribojimas labai nenustebino – esą jau senokai buvo laukiama panašaus sprendimo.
„Didelio siurprizo nebuvo, nes po „Snoro“ banko buvo aišku, kad Ūkio bankui reikalinga restruktūrizacija. Buvo labai daug neigiamos informacijos srauto, atsirado ir „Žalgirio“ klubo veiksnys. Teigiamų naujienų apie šį banką nebuvo labai daug“,- sakė S. Kropas. Pašnekovas apgailestavo, kad Lietuvoje dar nėra išmokta, kaip susitvarkyti su tokiomis finansinėmis krizėmis.
„Lietuvoje bankų uždarymas yra labai sukrečiantis. Pavyzdžiui, Italijoje buvo uždaryta nemažai bankų, bet žmonės to net nepastebi, nes ten funkcijas perima ir toliau vykdo kitos institucijos.
Galėjo ir Lietuvoje bandyti bent jau per savaitgalį viską sutvarkyti, kad pirmadienį žmonės galėtų atsiimti pinigus, mokėti. Kita vertus, dar didesnis drastiškumas būtų, jei po dienos ar dviejų banke būtų pritrūkę pinigų. Dabar jie yra įšaldyti, situacija valdoma“,- svarstė S. Kropas.
