Tenka nuolat prašinėti pagalbos
Problemos prasidėdavo Ramunei dar nepasiekus universiteto. „Esu mobili, pati vairuoju automobilį, nuvykdavau greitai“, – portalui lrytas.lt pasakoti pradeda mergina. Sunkumai užklupdavo dar automobilių stovėjimo aikštelėje. Specialiai neįgaliesiems skirtos vietos dažniausiai būdavo užimtos paeiti nesivarginančių sveikųjų.
Išlipti iš mašinos Ramunei tekdavo su knygų glėbiu ant kelių, kurios neretai atsidurdavo ant žemės. Studijos turėjo trukti ketverius metus. Mergina jautė, kad tiek metų nuolat prašyti pagalbos ir kentėti nepajėgs.
Dvi savaites mergina kentė nepatogumus tikėdamasi, kad situacija pagerės. Universiteto valdžios Ramunė piktu žodžiu nemini – bandymų padėti buvo kaitaliojant paskaitų tvarkaraštį. Tačiau nuolatinis prašinėjimas - padėti, pakelti, panešti - Ramunę pribaigė. Dvejų metų senumo istorija pasikartotų ir šiandien. „Buvau ten neseniai apsilankiusi, žinau, kad niekas nepasikeitė“, – sako Ramunė.
Negali mokytis to, ko nori
Pritaikytų neįgaliesiems universitetų yra, tik ne visi jie įkandami. Kaip sako Ramunė, privataus ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto mokslų įpirkti negali. Kita aukštoji mokykla, atvira studentams ratukuose – Vytauto Didžiojo universitetas – yra Kaune. „Aš savo ateitį sieju su Vilniumi“, – atsidūsta čia jau penktus metus gyvenanti mergina.
Ramunė gyvena visiškai jai pritaikytame bute, kuris yra naujos statybos name. Mergina sako, kad dar sunkiau tiems, kurie norėtų gyventi bendrabučiuose, kurie judantiems ratukuose visiškai nepritaikyti. „Jau nekalbu apie miesto tualetus, kuriuose paprastai valytojos tiesiog laiko savo valymo priemonės ir šluotas“, – dėstė pašnekovė.
Vietoje išsvajotų psichologijos studijų Ramunė šiandien svarsto galimybę mokytis buhalterinės apskaitos. „Negaliu rinktis to, ko noriu, o esu priversta galvoti - į kurią auditoriją galėsiu patekti“, – atvirauja mergina.
Neįgaliesiems atviri tik ketvirtadalis universitetų
Lietuvos studentų sąjungos tyrimas atskleidė, kad tik kas ketvirta Lietuvos aukštoji mokykla yra visiškai pritaikyta asmenims su judėjimo negalia. O ketvirtadalio aukštųjų mokyklų auditorijos bei trečdalio aukštųjų administracijos patalpos yra visiškai netinkamos studentams, dėstytojams, darbuotojams su judėjimo negalia.
Pasak Lietuvos žmonių su negalia asociacijos prezidentės Rasos Kavaliauskaitės, neįgalieji Lietuvoje yra priversti rinktis ne labiausiai norimas specialybes, bet tas, kurias fiziškai galės studijuoti.
„Apmaudu, bet galbūt prarandame daug gabių muzikų, tapytojų, matematikų, istorikų. Žmogus, turintis judėjimo negalią, ypač judantis neįgaliojo vežimėliu, dažnu atveju renkasi specialybę ne pagal savo pomėgius, bet pagal galimybę patekti į aukštosios mokyklos pastatą ir būti kiek įmanoma nepriklausomu ir savarankišku“, - sakė R. Kavaliauskaitė.
