Virginija L. (vardas ir pavardė pakeisti, redakcijai žinomi) dėl etatų mažinimo neteko neblogai mokamo darbo ir įsidarbino kitur. Dabar jos pajamos – apie 800 litų per mėnesį.
„Man – 54 metai. Negaunu kompensacijos už šildymą, nors esu vieniša motina, auginu šešiolikmetį berniuką. Tėvystė nėra fiksuota, nes vaiko tėvas mirė, kai sūnui buvo vos treji metai.
Su vaiko tėvu mylėjome vienas kitą, bet nebuvome susituokę, nes jis turėjo kitą šeimą.
Tariausi su advokate. Ji patikino, kad teisme įrodyti mirusio asmens tėvystę bus tuščias reikalas.
Reikėtų ekshumuoti palaikus, tampyti jo senus tėvus, kurie nebus suinteresuoti geranoriškai to pripažinti, nes tai kvepėtų palikimo reikalais”, – kalbėjo moteris.
Po beviltiškų bandymų kaip nors apginti savo sūnaus teises šią itin pabrangusią žiemą Virginija L. jaučiasi išsekusi fiziškai ir morališkai. Ji prarado viltį, kad valstybė teiksis jai padėti.
„Mes su sūnumi nuolat jaučiamės alkani ir psichologiškai palaužti. Net jei nevalgytume nieko, pinigų apmokėti šildymo sąskaitas neužtektų”, – tvirtino vilnietė.
Kaltina ankstesnę valdžią
„Konservatorių valdžia šį reikalavimą – tėvystės įrodymo būtinumą kompensacijai gauti – sukūrė tam, kad sugyventiniai nepiktnaudžiautų valstybės biudžetu, kai gyvena „susidėję” ir gauna lengvatas.
Tačiau aš iš mirusio žmogaus jokių vaiko pinigų niekada negavau. Taigi ir valstybės neapgaunu prašydama kompensacijos.
Anksčiau uždirbau pakankamai – vaikui suteikiau daug galimybių, butą įsigijau už banko paskolą, kurią išsimokėjau.
Dabar mano pajamos, prie kurių prisiduriu laikinais darbais, šildymo sąskaitų akivaizdoje yra juokingos.
Kad ir kaip stengiuosi, vis tiek neviršiju limito, reikalingo kompensacijai gauti”, – kalbėjo Virginija L.
Vilnietė įsitikino, kad priimti į geriau mokamą darbą darbdaviai nenori dėl jos „gilios senatvės” – 54 metų. Lietuvoje toks amžius jau yra kliūtis susirasti solidesnį pajamų šaltinį.
„Mes su sūnumi šitos žiemos mokesčių už šildymą nepakelsime – mirsime badu arba prarasiu sunkiai įsigytą butą. Dar yra kita išeitis – savižudybė.
Socialiniai darbuotojai net nepriima mano prašymo kompensacijai gauti – nėra tėvystės, ir taškas. Anksčiau pakako įrašo, kad vaiko tėvas miręs. Dabar aš jį turiu prikelti iš mirusiųjų”, – kalbėjo moteris.
Vaikas – dar per jaunas
Išsistudijavusi įstatymą, įsigaliojusį šių metų sausį, vilnietė suprato, kad daugeliu požiūriu jis visai nelogiškas.
„Įstatyme dėl kompensacijos teikimo yra įdomi išimtis: kažkodėl galima gauti kompensaciją, jei vaikui yra 17–18 metų.
Mano berniukui trūksta keturių mėnesių, tačiau šios žiemos didžiausių istorijoje mokesčių už šildymą mes neatlaikysime.
Įdomu ir tai, kad jeigu gyvenčiau viena, kompensaciją gaučiau, bet su nepilnamečiu vaiku – jau nebe”, – stebėjosi Virginija L.
Vieniša motina „Lietuvos rytui” sakė nesuprantanti, kodėl įstatymas jai, kaip Lietuvos pilietei, nepalieka jokios teisės – juk menami vaiko pinigai iš tėvo turėtų būti skirti vaikui, o ne šildymo sąskaitoms apmokėti.
„Bandžiau teirautis, gal galiu sūnų išregistruoti iš buto ir įregistruoti pas močiutę, kad gaučiau kompensaciją. Atsakymas – neigiamas”, – aiškino prislėgta moteris.
Nedirbk – ir būsi remiama
Aiškinantis įstatymo taikymo niuansus tapo akivaizdu, kad dirbanti, bet skurstanti vieniša motina kompensacijos tikrai negaus. Jai daug lengviau pavyktų gauti paramą, jei mestų darbą ir apgaudinėtų valstybę.
„Tai dar viena išimtis, kuri mane pribloškė – galiu tikėtis gauti kompensaciją už šildymą, jei būčiau bedarbė. Taigi vertėtų visai mesti darbą dėl valstybės pinigų.
Toks įspūdis, kad tiems, kurie kapstosi patys – dirba už menką atlyginimą, užneriama kilpa. Jei būčiau tinginė ir darbo neieškočiau, tikčiau į Lietuvos piliečių lentynėlę, kuriais valstybė rūpinasi”, – ironizavo vilnietė.
Ji apklausė kaimynus ir išsiaiškino, kad yra bene vienintelė savo name, mokanti visą kainą už šildymą.
„Buvau apstulbusi: pilnos šeimos su vyrais gauna kompensaciją, socialines išmokas, net davinių iš „Maisto banko”, nors uždarbiauja nelegaliai, važinėja gerais automobiliais.
Tokia šeimos koncepcija morališkai žudo nepilnametį vaiką – vadinamieji benkartai ir jų „nepadorios” motinos tegu pasikaria.
Kur kas daugiau dėmesio gali sulaukti net bambalių kastos atstovai”, – kalbėjo Virginija L.
Didžioji kliūtis – sūnus
Nejaugi iš tiesų Virginija L. gautų kompensaciją, jei neturėtų sūnaus? Pasirodo, taip.
„Auginanti nepilnametį vaiką ir neturėdama tėvystės įrodymo motina negauna jokių socialinių lengvatų. Jei asmuo gyvena vienas ir jo atlyginimas neviršija 1050 litų, kompensacija mokama.
Išregistruoti nepilnamečio vaiko negalima, nes jis turi gyventi su motina arba tėvu.
Taigi vaikas be tėvystės yra kliūtis gauti bet kokias socialines išmokas.
Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 8 straipsnio trečiojoje dalyje nurodoma, kad būtina sąlyga pašalpai gauti yra nustatyta tėvystė ir teismo priteistas išlaikymas vaikui”, – „Lietuvos rytui” paaiškino Vilniaus savivaldybės Socialinės paramos centro darbuotojai.
Pasijuto išmesta už borto
Virginija L. svarstė, kiek žmonių yra nustumta už šeimos koncepcijos ribų. Socialinės paramos centre ji sutiko ne vieną motiną, kuri patyrė panašią dalią ir nežino, kur ieškoti pagalbos.
„Aš, kaip vieniša motina, negaliu sulaukti jokios pagalbos, nes esu už šeimos koncepcijos borto. Tiesiog nepadori mama. Nejaugi mūsų valstybėje neįmanoma rasti man ir vaikui išeities – nors šią žiemą gauti kompensaciją išimties tvarka?
Įstatymų spragomis sėkmingai pasinaudoja sukčiai, o kam iš tiesų reikia, tas kompensacijos negauna.
Kaip teigė socialinių reikalų specialistės, tokių vienišų motinų, negalinčių įrodyti tėvystės, yra ir daugiau. Ir jos kariasi – tiesiogine prasme”, – tvirtino Virginija L.
Moteris surinko kitų motinų liudijimus apie tai, kodėl jų vaikus valstybė pasmerkė badui.
„Išaiškėjo nemažai situacijų, kai vaiko tėvystės įrodyti nepavyksta net perėjus visas pažeminimo procedūras teismuose – pavyzdžiui, kai vaikas gimsta po vienos nakties nuotykio.
Vyras pasipusto padus ir prapuola užsienyje.
Dažnai net neaišku, ar jis gyvas. Kaip tada įrodysi tėvystę?” – guodėsi vilnietė.
Likimai painesni už įstatymus
Išlaidos advokatams taip pat gula ant motinų pečių, nes nemokamas teisininkas skiriamas tik bedarbiams, gaunantiems 300 litų.
„Pareigūnai džiūgauja, kad pavyko sumažinti valstybės biudžeto išlaidas gaudant sukčius, kurie minta kompensacijomis ir statosi namus.
Bet socialinės tarnybos atstovai kažkodėl neateina pas tuos, kurie liko už borto.
Juk galima patikrinti situaciją – ateiti į butą ir pasižiūrėti, ar prabangiai gyvename, ar slepiu kokį turtingą vyrą po kilimu.
Juk įstatymai negali apimti kiekvieno žmogaus likimo. Jis būna kur kas painesnis”, – kalbėjo Virginija L.
Atsakymas nepaguodė
Skurstanti moteris į visas galimas instancijas kreipėsi dar šios žiemos pradžioje, tačiau sulaukė ne realios pagalbos, o tik įstatymo ištraukų.
„Iš Vilniaus savivaldybės gavusi atsakymą supratau, kad valdžia man nepalieka jokio šanso kompensacijai gauti, nes neatitinku įstatymo punktų”, – atsiduso vieniša motina.
Prieš savaitę Virginija L. išsiuntė dar vieną prašymą – socialinės apsaugos ir darbo ministrei Algimantai Pabedinskienei.
Dabar su sūnumi vėl laukia atsakymo – menkai pavalgę ir baimindamiesi antstolių griūties dėl besikaupiančių komunalinių skolų.
Paaugliai skurde – pavojus visuomenei
Margarita Jankauskaitė
Lygių galimybių plėtros centro projektų vadovė
„Ne valstybės reikalas, su kuo mes susilaukiame vaikų. Faktai rodo, kad kas trečias vaikas Lietuvoje gimsta ne santuokoje.
Kad ir kokioje šeimoje vaikas būtų gimęs, jis turi teisę į valstybės paramą, jeigu jis yra Lietuvos pilietis.
Virginijos L. situacija yra aklagatvis ir didžiulė nesąmonė. Kai kurių rajonų savivaldybės pačios sprendė, ar suteikti tokioms šeimoms kompensaciją, ar ne. Kokia yra tikroji konkrečios šeimos padėtis, puikiai žino kaimynai.
Pakako savivaldybių darbuotojams nueiti, pasižiūrėti, kaip gyvena paramos prašytojai, pasikalbėti su to namo žmonėmis ir tapo aišku, ar reikia skirti kompensaciją, ar šeima prašydama tik apgaudinėja valstybę.
Valstybės akimis, teorinė galimybė apgaudinėti valstybę egzistuoja. Tačiau dar didesnė blogybė yra realus bręstančių paauglių skurdas. Tai asmenybę griaunantis ir nihilizmą skatinantis veiksnys.
Be abejo, pati geranoriškiausia ir širdingiausia socialinė darbuotoja viena pati nieko nenuveiks, jeigu jos pareigybės aprašyme nebus nurodyta lankyti šeimas ir tikrinti, ar kompensacijos tikrai reikia.
Tokia darbuotoja net gali būti nubausta už saviveiklą, jeigu savavališkai įvertins šeimos padėtį.
Savivaldybei derėtų apibrėžti, kokiu būdu tikrinti, ar gyventojams tikrai reikia kompensacijos, ir tai darant būtina vadovautis nuostata, kad vieniša motina su vaiku yra šeima. Tai pernai išaiškino Konstitucinis teismas.”
Be išmokų paliktų vienišų motinų – dešimtys
– Kokiais atvejais vienišos motinos patenka į beviltišką situaciją? – paklausėme Vilniaus socialinės paramos centro darbuotojos Nijolės Bareikienės.
– Į mane dėl kompensacijos už šildymo išlaidas kreipėsi moteris, susilaukusi nesantuokinio vaiko. Tėvystė nebuvo nustatyta, dėl alimentų anksčiau ji nesikreipė. Tačiau neseniai ji ištekėjo ir jos vyras suteikė savo pavardę žmonos vaikui. Buvo pakeistas gimimo liudijimas ir vaiko pavardė.
Dabar šeimai reikia paramos, nes neužtenka pinigų šildymo išlaidoms apmokėti. Bet ta šeima šildymo kompensacijos gauti negali, nes, matote, tėvystė kažkada nebuvo nustatyta.
Tai skamba absurdiškai ir neturėtų būti priežastis neskirti šildymo kompensacijos.
Kitas nelogiškas atvejis – tokių, beje, yra nemažai – kompensacijos už šildymą prašo moteris, auginanti mažametę mergaitę.
Tėvystė nenustatyta, alimentų ji negauna. Ji kreipėsi į teismą, bet jis atmetė ieškinį, nes moteris negali pateikti pakankamai duomenų tėvystei įrodyti.
Neatsižvelgiama į realią situaciją, kad vaikas yra, jis gyvena ir reikia padėti motinai su atžala. Bet pagal dabartinį įstatymą tai neįmanoma.
– Ar po sausį įsigaliojusio įstatymo dėl kompensacijų teikimo tvarkos padaugėjo vienišų motinų, kurios liko be paramos?
– Taip, dešimtys negauna, kurioms anksčiau kompensacija būdavo teikiama.
Neguodžiantys biurokratiniai išaiškinimai
Vilniaus savivaldybės Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinių išmokų skyriaus vyriausioji specialistė Diana Leonavičienė pagalbos prašančiai vilnietei vienišai motinai Virginijai L. atsiuntė tokį raštą:
„Susipažinome su Jūsų elektroniniame paklausime išdėstyta situacija ir informuojame, kad Socialinių išmokų skyrius – valstybės deleguotų funkcijų vykdančioji institucija, galinti leisti tiek, kiek numatyta nacionaliniuose teisės aktuose, bei priimanti teisingus ir teisėtus sprendimus.
Vieniems auginantiems vaikus iki 18 metų nesusituokusiems asmenims (įskaitant santuoką nutraukusius asmenis) nustatyti papildomi reikalavimai siekiant, kad būtų suteikta teisė į kompensacijas, t. y. turi būti sudaryta teismo patvirtinta nutartis dėl vaiko, kuriam pripažinta tėvystė, materialinio išlaikymo arba teismas turi būti priteisęs šiam vaikui išlaikymą, arba tėvystės nustatymo, vaiko išlaikymo priteisimo bylos nagrinėjimo teisme laikotarpiu.
Pažymėtina, jog teisės akte numatytas straipsnis, kuriuo nustatyta, kad savivaldybės taryba savo nustatyta tvarka esant išskirtiniems atvejams gali skirti kompensacijas ir kitais nei įstatyme nustatytais atvejais.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos tarybos 2012-01-25 sprendimu Nr. 1-423 patvirtintu Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams skyrimo ir teikimo tvarkos aprašu (toliau – Tvarkos aprašas) savivaldybės administracijai suteikiama teisė, patikrinus bendrai gyvenančių asmenų gyvenimo sąlygas ir surašius buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą, skirti piniginę socialinę paramą bendrai gyvenantiems asmenims, kurie nėra sudarę teismo patvirtintos sutarties dėl vaiko materialinio išlaikymo arba dėl išlaikymo ir (ar) tėvystės nustatymo nesikreipė į teismą arba dėl išlaikymo ir (ar) tėvystės nustatymo kreipėsi į teismą, bet tėvystė nebuvo nustatyta ir (ar) išlaikymas nebuvo priteistas ar pareiškimas paliktas nenagrinėtu:
– jeigu asmenys augina neįgalų vaiką (-us) iki 18 metų,
– netekusiems 60 ar daugiau procentų darbingumo asmenims, auginantiems vaiką (-us) iki 18 metų,
– asmenims, auginantiems 17–18 metų amžiaus vaiką (-us),
– asmenims, auginantiems 17–18 metų amžiaus vaiką (-us), kai jaunesniam (-iems) vaikui (-ams) yra pripažinta tėvystė, sudaryta teismo patvirtinta sutartis dėl jaunesniojo vaiko (-ų) materialinio išlaikymo arba teismas yra priteisęs jaunesniam vaikui (-ams) išlaikymą,
– asmenims, atsidūrusiems sunkioje materialinėje situacijoje (dėl ligos, nedarbo, nedarbingumo sutrikus sveikatai), pateikus dokumentus, patvirtinančius papildomas išlaidas (mokėjimo kvitus už medikamentus, atliktas procedūras, atliktą operaciją ir kita).
Taigi šios pateiktos nuostatos suteikia galimybę Socialinių išmokų skyriui asmenims, esant išskirtinėms aplinkybėms, išimties tvarka iš valstybės biudžeto lėšų skirti socialinę paramą.
Jeigu Jūs vertinate, kad atitinkate bent vieną aukščiau nurodytą sąlygą, maloniai prašome kreiptis į Socialinių išmokų skyriaus specialistus (N. Bareikienė sutinka Jus priimti be išankstinės registracijos) ir pateikti prašymą bei įrodančius dokumentus, pagal kuriuos galėtume Jūsų prašymą svarstyti išimties tvarka.”
