Ekonominis motyvas rūšiuoti atliekas daug svaresnis už bet kokias kalbas apie planetos išsaugojimą ateities kartoms.
Savo namus kuopia ir su rastomis „gėrybėmis” į supirktuvę ateina vis daugiau ne tik paprastų kauniečių, bet ir benamių. Jie antrines žaliavas išrenka ir iš buitinių atliekų konteinerių, ir iš stiklui, plastikui skirtų varpo formos talpyklų.
Kasdien skuba lyg į darbą
Ankstų rytą dirba ne tik miesto valytojai. Kas rytą lyg į darbą skuba ir benamiai – kol „Kauno švara” neišvežė konteinerių turinio, reikia suspėti pirmiems susirinkti tai, ką galima parduoti: medieną, geležį, plastiką.
Norėdami sukaupti kuo daugiau vadinamųjų bambalių, benamiai randa būdų, kaip juos iškrapštyti iš konteinerių. Kai kurie dėl grobio ryžtasi net niokoti antrinių atliekų talpyklas. Ne viename daugiabučio namo kieme galima išvysti ant šono nuverstą varpo formos konteinerį, kurio dugną išlaužę benamiai iškrapšto butelius.
Atliekų konteinerių plėšimas ar laužymas užtraukia baudžiamąją atsakomybę, tačiau benamiams tai nė motais.
Ekonominės paskatos neliks
Miesto atliekų tvarkytojas gana dažnai skundžiasi savivaldybės tarnautojams dėl niokojamų antrinių žaliavų konteinerių, nes prie kiekvieno sargo nepastatysi.
„Mūsų tikslas, kad kuo daugiau atliekų būtų perdirbama, todėl turime galvoti apie rūšiavimą kaip prievolę”, – kalbėjo savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė.
Šių metų pradžioje įsigaliojo Atliekų tvarkymo įstatymo pataisos, pagal kurias tarpinės grandies, t.y. supirkėjų, teoriškai gali išvis nelikti. Atliekų rūšiavimas bus perduotas gamintojams ir importuotojams, kurie turės su savivaldybe pasirašyti sutartis. Būtent šios organizacijos privalės atliekų rūšiavimą paversti prievole.
„Tikslas – priartėti prie žmogaus, kad konteineriai stovėtų tiesiog gyventojo kieme. Surinkti tarą turės teisę tik gamintojai, importuotojai.
Dabartinės supirktuvės savivaldybės teritorijoje galės egzistuoti tik kaip gamintojų, importuotojų partneriai”, – pabrėžė R. Savickienė.
Šios organizacijos už rūšiavimą gyventojams nemokės, taigi ekonominio motyvo neišmesti bambalių į buitinių atliekų konteinerį nebelieka. Tačiau už nerūšiavimą grės baudos. Kol kas Kauno savivaldybės teritorijoje įstatymo pataisos dar neįsigaliojo, tačiau tam intensyviai rengiamasi.
Rūšiuoja ne tik dėl pinigų?
Kai prie kelių didžiųjų Kauno prekybos centrų atsirado nedideli balti paviljonai su žaliu užrašu „Eko taškas”, į juos iš pradžių miestiečiai žiūrėjo įtariai. Netrukus daugelis pajuto ekonominę naudą ir pradėjo maišais tempti namuose susikaupusius plastikinius ir stiklinius butelius, skardines.
Už plastikinių gėrimų butelių kilogramą mokama 75 centai, už skardinių kilogramą – 1,20 lito. Už atneštą skaidraus stiklo taros kilogramą galima uždirbti 14 centų, spalvoto stiklo – 11 centų.
„Dalis žmonių neša ne tik dėl ekonominių motyvų: pažįstu ne vieną, kuris susirūpinęs ekologija”, – tikino bendrovės „Ekstara” vadovas Andrius Apulskis.
Daugėja plastiko ir skardinių
Supirktuves valdančios bendrovės vadovas atremia savivaldybės priekaištus esą taros supirkimas paskatina benamius niokoti konteinerius. „Daug kartų prašėme tarnautojų pateikti statistiką, kiek mieste sulaužyta konteinerių. Tačiau atsakymo niekada negavome, todėl spėju, kad tai tėra tik kalbos”, – svarstė A.Apulskis.
Jis pasidžiaugė, kad kasmet superkama vis daugiau antrinių žaliavų. Vien PET pakuočių pernai buvo supirkta 248 tonos, 2011 metais – 191 tona.
Daugiausia kauniečiai atneša stiklo, tačiau didėja ir superkamų PET butelių ir skardinių kiekiai.
Iš viso Kaune veikia 10 „Eko taškų”. Didesnis klientų skaičius apsilanko Varnių gatvėje, Pramonės ir Savanorių prospektuose bei Kuršių gatvėje, šalia Šilainių turgavietės esančiose supirktuvėse.
