Žemdirbiai niršta. Jie žinojo, kad šiemet teks pirmąkart sumokėti mokestį už pernai sėklai naudotus grūdus. Tačiau nė sapnuoti nesapnavo, kad užgrius tokie dideli mokesčiai.
Jų pyktį kursto ir tai, kad tą mokestį teks mokėti kasmet, - tol, kol patys pjaus, kuls ir paruoš tam tikros veislės sėklas.
Perka katę maiše? „Jei parduotuvėje perku kompaktinę plokštelę, sumoku kartu ir autorinį mokestį. Galiu jos klausytis kiek noriu kartų. Ir nereikia kaskart, įjungiant grotuvą, autoriui mokėti lito.
Bet jos juk neplatinu. Kaip ir javų ar rapsų sėklų. Nusipirkę patys jas naudojame, kitiems neparduodame. Tad kodėl kasmet, vėl ir vėl reikia už tai mokėti?“ - paralelių selekciniam mokesčiui pateikė penkiolika žemės ūkio bendrovių vienijančios grupės „Agrowill Group“ generalinis direktorius Marius Žutautas.
Šios bendrovės deklaruoja 22 tūkst. hektarų žemės. Iš jų maždaug 12 tūkst. hektarų žemės užsėja grūdinėmis kultūromis.
Selekcinis mokestis už hektarą naudmenų ne toks ir mažas: 8 litai - už javus, 18 litų – už rapsus. Tad per 2012-uosius grupės bendrovėms mažiausiai (darant prielaidą, kad naudmenos apsėtos tik javais) selekcinio mokesčio prikapsėjo apie 96 tūkst. litų.
Abejoja kokybe
Anot M. Žutauto, selekcinis mokestis turėtų būti mokamas už kokybišką daiktą – selekcininkų išvestos veislės grūdus. „O kas bus kaltas, jei grūdų daigumas bus prastas? Jei vos pusė jų išdygs, ir nebus tokios naudos, kokios galima tikėtis? Jei yra mokestis, turi būti ir selekcininkų atsakomybė“, - kirto M.Žutautas.
Ūkininkai jam paantrintų. „Už veislinius galvijus – už karves selekcinio mokesčio 50 proc. ūkininkams kompensuojama, už grūdus - susimokėk pats. Ir mokėk tiek kartų, kiek juos sėsi. Bet jei karvė atsiveda veršelį, už jį kažkodėl kasmet nerenkamas veislės mokestis“, - prie sienos mokslininkus remia žemdirbiai.
Ūkyje – lyg muzikos pasaulyje
„Kompaktinių plokštelių galite klausytis kiek tik norite. Tačiau jei kopijuosite ir platinsite toliau, tai – jau piratavimas. Už tai teks mokėti baudas“, - žodžio kišenėje neieškojo ir Žemės ūkio ministerijos Žemės ir maisto ūkio departamento direktorius Rimantas Krasuckis.
Jo teigimu, žemdirbiai, pirkdami išvestinių veislių grūdus sėjai, gauna naudos. Mat geros, sertifikuotos veislės grūdų iš hektaro prikuliama gerokai daugiau.
„O jei jau kiltų abejonių dėl sėklų daigumo, yra Valstybinė augalininkystės tarnyba ir jos laboratorija. Prašom, kreipkitės, - patikrins daigumą nemokamai. Tuomet galėsit aiškintis, kas tam – laikymo sąlygos ar kiti veiksniai - turėjo įtakos. Bet už tai, kad naudojatės selekcininkų kūrybos vaisiais, vis tieks teks mokėti“, - patikino R. Krasuckis. Saugo sėklų genus
Pasak Lietuvos sėklininkystės asociacijos tarybos nario Henriko Selezenevo, grūdai – ne kompaktinė plokštelė.
„Grūdai – ūkininkų nuosavybė. Bet selekcininkai turi teisę į tam tikrų sėklos savybių paveldimumą. Sėjant tuos pačius grūdus, metai po metų perduodamos tos jų savybės, kurias jie sukūrė“, - aiškina H. Selezenevas.
Autorystės apsauga sėkloms galioja maždaug porą dešimtmečių. Populiariausioms šiuo metu Lietuvoje veislėms patentas galios iki 2032-2035 metų.
Vienas legalus būdas išvengti selekcinio mokesčio – sėti sertifikuotas sėklas. Nes autoriams mokestis sumokamas jas perkant. Kitas būdas - sėti autorių teisių nesaugomas veisles.
Abu būdai – kraštutiniai. Mat kasmet sertifikuotų sėklų ūkininkai paprastai neperka: dalį nukultų grūdų patys pasilieka sėklai. Todėl už antrą ir kitus atsėlius turi mokėti.
Kitas legalus mokesčio išvengimo būdas kirstų per javų derlingumą. Mat autorių teisių nesaugomos veislės – arba senesnės nei 25 metų, arba tokios menkavertės, kad jų nė neverta saugoti.
„Bet aš ir renkuosi, - neatlyžo M. Žutautas. - Noriu – perku seną „Nokia“ telefoną už 200 litų, noriu - perku naujausią mobilųjį telefoną „iPhone“ už 2000 litų. Ir vienu, ir kitu atveju sumoku už autorystę. Bet jei jį parduočiau, nukopijavęs technologijas, tuomet elgčiausi neteisėtai“.
Jo nuomone, blogybė yra ne pats mokestis, bet tai, kad jis iš karto apaugo jo administratoriais. Atsirado aparatas, kuris išlaikomas už ūkininkų pinigus.
„Pats mokestis būtų daug mažesnis, jei mokėtume tik už sėklą“, - argumentų nepristigo M. Žutautas.
Ūkininkų teigimu, jie nestoja piestu prieš patį selekcinį mokestį. Bet juos siutina Lietuvos sėklininkystės asociacijos, administruojančios šį mokestį, daromos klaidos. O jos išpučia sąskaitas.
x x x
Selekcijos mokestis - naujokas
Selekcinis mokestis žemdirbius turėjo užgriūti 2004-aisiais, Lietuvai įstojus į ES. Išsiderėjus 7 metų pereinamąjį laiką, jo startas buvo atidėtas iki 2011-ųjų. Tačiau žemdirbiams dar pavyko pasiekti, kad ir 2011-aisiais šis mokestis nebūtų renkamas.
Kiekvienas žemdirbys, auginantis daugiau negu 30 ha saugomų veislių javų ar rapsų ir apsėjęs šiuos plotus nesertifikuota sėkla, privalo sumokėti numatyto dydžio selekcinį užmokestį.
Mokestis apskaičiuojamas pagal ūkininkų pateiktas pasėlių deklaracijas. Jį reikia mokėti ne už visus pasėlius, o tik už tas veisles, kurioms nustatyta ES teisinė apsauga.
Mokesčius už 2012-uosius ūkininkai turi sumokėti šiemet. Už hektarą javų - 8 litus, už hektarą rapsų – 18 litų, bulvių – 70 litų. Už 2013-uosius mokestis atitinkamai už javus ir rapsus pasistiebs iki 9 ir 21 lito, už bulves – nepakis.
Lietuvos sėklininkystės asociacijos teigimu, šį mokestį jau sumokėjo apie 70 proc. mūsų šalies žemdirbių. Surinkti pinigai bus padalyti apie 150 veislės palaikytojų ar selekcininkų. Daugiausia jų yra užsienyje. Lietuvoje selekciją atlieka trys Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialai: Lietuvos žemdirbystės institutas, Vokės filialas ir Upytės bandymų stotis.
Manoma, kad patys ūkininkai nori sudaryti tokį sąrašą, į kurį būtų įrašytos Lietuvos gamtinėms sąlygoms labiausiai tinkamos augalų – javų, rapsų, bulvių veislės.
Pirminiais duomenimis, bendras apmokestinamas plotas Lietuvoje sukasi apie 0,5 mln. hektarų žemės.
