Kaip galima vertinti tokį Lietuvos banko pasirinktą problemos sprendimo būdą. To lrytas.lt pasiteiravo Investuotojų asociacijos valdybos pirmininko Vytauto Plunksnio.
- Bet kuriuo atveju laukia labai dideli nuostoliai, todėl centrinis bankas galbūt tikisi, kad einant jo pasirinktu keliu jų bus patirta mažiausiai.
- Ar įmanoma dėl didelės banko dalies perėmimo susiderėti per savaitė, kaip žada Lietuvos bankas?
- Laiko tikrai labai mažai – nuo vakar pradėjo tiksėti laikrodis, per 20 dienų turi būti atsiskaityta su indėlininkais. Todėl derybos su Šiaulių banku bus nelengvos.
Ar galima jas baigti per savaitę? Gal. Tačiau man toks terminas atrodo pernelyg optimistinis, nenustebčiau, jei būtų nukeltas.
- Ūkio bankas nei nacionalizuotas, nei jam paskelbtas bankrotas. Formaliai Vladimiras Romanovas bei smulkieji akcininkai tebėra jo šeimininkai. Ar nekeista, kad jau dalijamas jų turtas?
- Paskelbus, kad tai buvo draudžiamasis įvykis, įsijungia kitokie mechanizmai. O išmokėjus pinigus indėlininkams išvis didžiausiu Ūkio banko kreditoriumi taps Indėlių ir investicijų draudimas.
Taip, banko šeimininkai lyg ir nepasikeitė, tačiau pats bankas jau nebeturi licencijos. O tikėtis tiek V. Romanovui, tiek smulkiesiems akcininkams ką nors atgauti būtų mažų mažiausiai naivu.
