Šių metų viduryje lygiateise ES nare taps Kroatija. Dėl to dabar tarp ES šalių mėginama rasti kompromisą, kaip paskirstyti Europos Parlamento narių skaičių, kad kroatams atitektų sutarti 11 mandatų.
Šiuo metu Europos Parlamente posėdžiauja 754 nariai. Be to, dar 12 kabinetų EP rūmuose Strasbūre ir Briuselyje užima stebėtojų teisėmis dirbantys Kroatijos atstovai.
Tačiau 2014 m. vyksiančiuose EP rinkimuose bus renkamas tik 751 narys, nors rinkimai vyks jau 28 šalyse narėse.
Maksimalus 751 ir minimalus 6 nacionalinių atstovų EP skaičius numatytas ir ES sutartyse. Šią sąlygą keisti ir didinti politikų skaičių krizės metu būtų neprotinga - taip mano konstitucinių reikalų komiteto narys iš Lenkijos Rafalas Trzaskowskis.
Tad jo pateiktame pasiūlyme - nuo kitų metų keisti mažinti kai kurių šalių atstovų skaičių Europos Parlamente. Po vieną mandatą Kroatijai turėtų užleisti 11 šalių. Tarp jų ir Lietuva. „Pagal esamą sistemą mažos ir vidutinės šalys buvo labiau atstovaujamos nei didelės, todėl esame priversti mažinti nedidelių narių atstovų skaičių“, - lrytas.lt pasiūlymą aiškino R. Trzaskowskis.
Be Lietuvos, „užleisti“ po vieną vietą Kroatijai teks ir Airijai, Austrijai, Belgijai, Bulgarijai, Čekijai, Graikijai, Latvijai, Vengrijai, Portugalijai bei Rumunijai.
Matematinis tikslumas Lietuvai nepalankus
Šįkart atsisakyta šalių atstovų skaičių mažinti matematiškai proporcingai, nes tokiu atveju kai kurios šalys netektų trijų ar net keturių atstovų.
Tai išėjo į naudą ir Lietuvai. Kitu atveju šalis Europos Parlamente galėjo netekti ne vieno, o trijų atstovų.
„Lietuvai tikėtis ko nors geriau, mano galva, turbūt neįmanoma. Nagrinėjant šį klausimą atsižvelgiama į demografinę padėtį, o ji mums, deja, nepalanki. Pagal kai kuriuos skaičiavimus galėtume netekti net daugiau atstovų. Tačiau šio pasiūlymo autoriai nusprendė nedaryti staigių pokyčių“, - teigė konstitucinių reikalų komiteto narys Algirdas Saudargas.
Politiko teigimu, sunku įvertinti, ar Lietuva pajus vieno atstovo praradimą.
„Jau dabar turime mažiau atstovų nei per praeitą kadenciją. Nedidelės šalys, kurioms atstovauja 10 ar 12 narių, didelės įtakos Europos Parlamente neturi. Tad visada tenka dirbti kartu su savo politine grupe ir joje ieškoti paramos tam tikriems pasiūlymams“, - teigė A. Saudargas.
Tačiau ateityje Lietuva gali netekti ir dar daugiau atstovų Europos Parlamente. Tai gali nutikti dėl mažėjančio gyventojų skaičiaus šalyje. Be to, įtakos tam gali turėti ir tolimesnė ES plėtra. Jei prisijungus naujoms šalims, bus nutarta palikti 751 parlamentaro nuostatą, mažės visų šalių atstovų skaičius.
Šiuo metu daugiausiai narių EP turi Vokietija. Tačiau kitais metais vietoj 99 atstovų ji rinks trimis mažiau.
Mažiausios – 6 atstovų – kvotos taikomos nedidelį gyventojų skaičių turinčioms šalims: Estijai, Kiprui, Liuksemburgui ir Maltai.
