Derybos dėl susijungimo prasidėjo dar 2012 metų pavasarį. Buvo sudaryta keturių politikų darbo grupė. Tačiau esminis lūžis įvyko tik prieš savaitę. Praėjusį pirmadienį, po valdančiosios koalicijos susitikimo, Darbo partijos įkūrėjas V. Uspaskichas pasiūlė „Tvarkos ir teisingumo“ vedliui R. Paksui susėsti prie vaišių stalo.
Tą vakarą sutarta, kad abi partijos susijungs kaip lygiavertės, nors Darbo partija šiuo metu turi gerokai didesnę frakciją Seime.
Be to, teisiamųjų suole sėdintys politikai atsisakė reikalavimo, kad naujosios politinės jėgos lyderiu turėtų būti ne V. Uspaskichas ir ne R. Paksas. Prieš metus buvo siūlomas toks variantas - naujam politiniam dariniui turėtų vadovauti Valentinas Mazuronis arba Vytautas Gapšys. Taip esą būtų išvengta vienos partijos dominavimo. Su tokiu reikalavimu kategoriškai nesutiko „Tvarka ir teisingumas“, nes taip iš politinės arenos būtų išstumti jų lyderiai. Todėl derybos prigeso.
Naujas impulsas deryboms
Tačiau Darbo partijos juodosios buhalterijos bylai pamažu artėjant prie atomazgos, V. Uspaskicho pozicija pasikeitė iš esmės. Jis sutiko, kad pirmuosius dvejus metus tam politiniam dariniui vadovautų R. Paksas. Po to vedliu taptų kažkas iš Darbo partijos politikų. Gal net pats V. Uspaskichas.
Kas bus pirmininko pavaduotojai – kol kas neaišku. Svarstoma, kad naujoji politinė partija turėtų 14 pavaduotojų. Kiekvienas jų prižiūrėtų atskirą veiklos sritį.
Šaltiniai tikina, kad naujoji politinė partija nereikalaus naujų postų Vyriausybėje. Esą susijungimas vykdomas ne siekiant didesnės įtakos valdančiojoje koalicijoje, bet norint sukurti atsvarą galingoms konservatorių ir socialdemokratų politinėms organizacijoms. Naujosios partijos kūrėjai siekia sukurti stipriausią politinę jėgą Lietuvoje.
„Tvarka ir teisingumas“ svarstė galimybę, kad pirmiausia galėtų prisijungti mažas, neįtakingas partijas, o tik tada sėsti prie bendro stalo su V. Uspaskichu. Tačiau tokio plano netrukus buvo atsisakyta, nes suprasta, kad tai būtų ilgesnis ir sudėtingesnis procesas.
Portalo lrytas.lt šaltinių žiniomis, su derybininkais dėl galimo prisijungimo jau bendravo Krikščionių partijos lyderis Gediminas Vagnorius ir Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis.
Galutinis susijungimas – pavasarį
Sekmadienį Darbo partijos bei „Tvarkos ir teisingumo“ tarybos susirinks į neeilinius posėdžius. Planuojama pasiūlyti rengti rezoliuciją dėl susijungimo. Kai politikai pritars tokiam žingsniui, bus prašoma Darbo partijos visuotinio narių susirinkimo bei „Tvarkos ir teisingumo“ kongreso pritarimų.
Manoma, kad susijungimas galutinai įvyks maždaug po dviejų mėnesių.
Prieš savaitę buvo sudarytos keturios darbo grupės, kurios organizuos partijų susiliejimą. Kiekvienoje jų dirba po tris politikus iš kiekvienos partijos. Bus parengti partijos įstatai, bendra politinė programa. Viena iš grupių spręs kilusius ginčus.
Per pusę bus pasidalinti skyriai visuose Lietuvos regionuose. Pusei jų vadovaus Darbo partijos politikai, o kitiems - „Tvarkos ir teisingumo“ atstovai. Preliminariai sutarta, kad Vilnius atiteks „darbiečiams“, o jų partneriams – kitų trijų didžiųjų miestų skyriai.
Derybininkai mano, kad dėl tų pozicijų nesutarimų nekils - nemažai detalių jau aptarta derantis dėl esminių dalykų. Be to, šalyje yra mažai regionų, kur abi partijos turi vienodai įtakingus skyrius, todėl juos dalytis irgi neturėtų būti sudėtinga. Jei prireiks, vieno ar kito regiono lyderiu bus siūloma tapti kitai partijai priklausančiam politikui.
Bijo netekti valstybės dotacijų
Pirmadienį viešumoje pasklido įvairių spėliojimų dėl naujosios politinės jėgos pavadinimo. Tačiau šis klausimas nėra išspręstas. Yra kelios priežastys. Viena svarbiausių - pakeitus pavadinimą abi partijos gali netekti valstybės finansinės paramos. O tai - vienas pagrindinių finansavimo šaltinių.
Valstybės dotacijos skiriamos toms partijoms, kurios turi atstovų Seime, Europos Parlamente ir savivaldybių tarybose. Lėšų dydis priklauso nuo išrinktų politikų skaičiaus.
Partijoms susijungus, naujas politinis darinys pretenduotų į maždaug 35 proc. valstybės paramos.
Neprisijungs du „tvarkiečiai“?
Derybininkai spėja, kad lyderių planai nepatiks daliai jų bendražygių, kuriems viena iš partijų yra nepriimtina iš principo. Manoma, kad po susijungimo nubyrės apie 5 tūkst. narių, nepritariančių tokiam žingsniui.
Tačiau sudėjus abiejų partijų narius, naujoji politinė jėga vienys apie 26 tūkst. politikų ir bus didžiausia Lietuvoje.
Seime ji turės apie 39 parlamentarus. Tačiau labai tikėtina, kad prie to darinio neprisijungs „Tvarkos ir teisingumo“ atstovai Remigijus Žemaitaitis bei Remigijus Ačas. Todėl naujoji partija veikiausiai nebus gausiausia šios kadencijos Seime.
