Iš viso P. Gražulis Klaipėdos rajono apylinkės teisme dėl šmeižto privačiai buvo apkaltinęs 14 rajono politikų, kurie pasirašė 2011 metais spalio mėnesį išplatintą atvirą laišką savivaldybės tarybos „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijai.
Savo oponentus įvertinęs pagal partinę priklausomybę, Seimo narys aštuoniems rajono valdančiosios daugumos nariams atleido, o su likusiais šešiais bylinėsis toliau.
Atleido socialdemokratams
Visi rajono valdančiajai daugumai priklausantys politikai P. Gražulio nemalonėn pateko po to, kai viešai pateikė keletą klausimų apie Seimo nario nutylėtą biografijos laikotarpį, jo sąsajas su bendrove „Judex“, tariamą politikavimą pasitelkiant specialiąsias tarnybas, žiniasklaidą.
P. Gražulis tai įvertino kaip šmeižtą. Jei tai bus įrodyta teisme, rajono politikams gresia piniginė bauda iki 65 tūkst. litų, areštas arba laisvės atėmimas iki 2 metų.
Trinti teisiamųjų suolą rajono politikai nepageidauja, todėl prieš keletą mėnesių prasidėjo neoficialios derybos dėl taikos sutarties.
Pernai gruodį įžeistas Seimo narys kilniaširdiškai atleido laišką pasirašiusiems rajono socialdemokratams, kurie yra P. Gražulio atstovaujamų „tvarkiečių“ koalicijos partneriai Seime.
Tarp jų buvo ir rajono meras Vaclovas Dačkauskas.
Iš pradžių P. Gražulis buvo pateikęs sąlygą, kad šie rajono tarybos nariai viešai jo atsiprašytų, tačiau vėliau Seimo narys su 7 rajono politikais taikos sutartis pasirašė ir nesulaukęs atsiprašymo.
Apkaltino kenkimu rinkimų metu
Tačiau likę 5 konservatoriai su vicemere R. Cirtautaite priešakyje ir į rajono valdančiąją daugumą perbėgęs krikščioniškosios demokratijos narys vicemeras Kęstutis Cirtautas bei „tvarkietis“ Alfredas Šiaulys užsitraukė P. Gražulio nemalonę.
Konservatoriams jis nenori atleisti už tai, kad praėjusių rinkimų į Seimą metu vienmandatėje apygardoje jam varžantis su Tėvynės sąjungos nare Agne Bilotaite, šios partijos nariai jį šmeižė ir, esą, jam kurpė balsų papirkinėjimo bylą.
P. Gražulis sutinka, kad į teismą patraukti Tėvynės sąjungos atstovai rajono taryboje nebuvo susiję su praėjusiais rinkimais į Seimą, tačiau, jų kaltę įžvelgia: „jie rajono konservatorių skyriuje užima vadovaujančias pozicijas, yra tarybos nariai.
Be reikalavimo viešai atsiprašyti, Seimo narys jiems iškėlė sąlygą oficialiai atsiriboti nuo rinkimų metu platintų reklaminių lapelių.
Tiesa, viena konservatorių atstovė gydytoja Dalija Šeporaitienė neseniai pateko į tą sąrašą, kuriems P. Gražulis suteikė malonę. „Ji man sakė, kad tą laišką buvo priversta pasirašyti, kaip valdančiosios daugumos narė“, - savo atlaidumą paaiškino Seimo narys.
Kerštauja dėl valdžios griūties
K. Cirtautui ir A. Šiauliui politikas nežada atleisti už tai, kad šie perbėgo į valdančiąją daugumą. Praėjus keliems mėnesiams po rinkimų „tvarkiečiai“ neteko valdžios rajono taryboje, o šios partijos atstovas - mero posto.
Su jais P. Gražulio taikos pasirašymo sąlyga gana griežta - perbėgėliai turėtų padėti rajono tarybos narių mandatus, o to nepadarius, konservatoriai juos privalėtų pašalinti iš valdančiosios daugumos.
Jei dėl to ir sugriūtų dabar vieno balso persvarą turinti valdančioji dauguma, P. Gražulis pareiškė, kad ją būtų galima suformuoti ir kitaip.
Šeši tarybos nariai, su kuriais Seimo narys pasiryžęs bylinėtis toliau, žeminančių taikos sutarties sąlygų priimti nenori.
„Nesijaučiu nieko apšmeižęs. Mes tik viešai norime išgirsti P. Gražulio atsakymus, kurių jis vengia.
Bet jei jis man pasiūlytų taikos sutartį, sutikčiau. Tampytis po teismus jokio noro neturiu. Tam nėra nei laiko, nei jėgų“, - sakė rajono tarybos narys Zigmantas Lingys.
Mero pavaduotojas K. Cirtautas teigia, kad po to, kai P. Gražulis atleido didesnei daliai rajono politikų, byla dėl šmeižto virto politine byla: „Kaip gali būti, kad tą patį laišką pasirašę šeši politikai jį įžeidė, o savo nuožiūra pasirinktiems aštuoniems tarybos nariams jis priekaištų nebeturi?“.
Susitaikyti gali savo nuožiūra
Evaldas Šorius, advokatas
„Paprastai nukentėjusysis kaltinamiesiems atleidžia už padarytą veiką. Kad būtų susitaikyta tik su dalimi kaltinamųjų, tokio atvejo mano praktikoje nebuvo pasitaikę.
Tačiau privataus kaltinimo procesas nukentėjusiajam su apkaltintu asmeniu leidžia pasirašyti taikos sutartį bylos iniciatoriaus nuožiūra ir be jokių išankstinių sąlygų.
Tiems asmenims, kuriems Seimo narys nusprendė atleisti, privataus kaltinimo byla yra nutraukiama. Tuomet teisminis nagrinėjimas tęsiamas tik tų asmenų atžvilgiu, kuriems nukentėjusysis neatleido.
Kita vertus, faktas, kad dėl tos pačios veikos 8 asmenims Seimo narys pretenzijų nebeturi, teismui gali leisti manyti, kad nukentėjusiojo garbei ir orumui realios žalos nepadarė ir likę šmeižtu apkaltinti asmenys“.
