„Mes susitarėme dėl problemų, radom sprendimų realizavimo kelius. Esu patenkintas susitikimu su premjeru. Iki galo nesutarėme tik dėl terminų. Esame pasiryžę kartu dirbti“, – sakė V. Tomaševskis.
Premjeras Algirdas Butkevičius taip pat teigė, kad nesutarimų neliko. Esą koalicija yra ir toliau labai stipri, Vyriausybė dirba labai gerai.
A. Butkevičius mano, kad nesutarimai su LLRA prasidėjo, nes lenkų partijos politikai pokyčių norėjo per daug greitai. Esą reikia daugiau laiko išspręsti kai kuriuos lenkų reikalavimus.
Prieš valdančiųjų partijų lyderių pietus įvyko atskiras premjero ir LLRA vadovų susitikimas, tačiau apie ką jame buvo kalbama, konkrečiai A. Butkevičius neišdavė. Jis tik paminėjo, kad pokalbis buvo dalykiškas.
Konfliktuoti su kitais valdančiosios koalicijos partneriais LLRA pradėjo prieš porą savaičių, kai lenkai vėl pradėjo reikalauti peržiūrėti valstybinės lietuvių kalbos egzamino reikalavimus, taikomus tautinių mažumų mokykloms.
Nors koalicija praktiškai nusileido lenkų reikalavimams ir egzaminų laikymo tvarka buvo sušvelninta, praėjusį pirmadienį LLRA lyderis V. Tomaševskis netikėtai pareiškė, kad lenkų partija toliau svarsto galimybę pasitraukti iš valdančiosios koalicijos.
V. Tomaševskis pareiškė nematantis perspektyvos toliau dalyvauti koalicijos veikloje, nes partneriai esą nuolat nesilaiko anksčiau duotų pažadų. LLRA neįtinka valstybės biudžeto lėšų skirstymo procedūros, partija norėtų dar vieno viceministro posto Energetikos ministerijoje.
Toks pareiškimas labai nustebino premjerą A. Butkevičių, nes šiomis temomis valdančiųjų partijų lyderiai net nediskutavo.
Šią savaitę LLRA iškėlė naujų reikalavimų. V. Tomaševskiui nepatinka planai įvesti eurą Lietuvoje 2015 m. Jis taip pat reikalauja peržiūrėti šių metų valstybės biudžetą.
Pasigirdo nuomonių, kad LLRA tęsia išsišokimus norėdama atkreipti į save dėmesį ir eskaluoti lietuvių ir lenkų nesantaiką artėjant Europos Parlamento rinkimams. LLRA taip pat galėjo nepatikti bandymai gerinti Lietuvos ir Lenkijos tarpvalstybinius santykius. Teigiama, kad LLRA bijo Lietuvos ir Lenkijos santykių atšilimo, nes artėjant naujiems rinkimams partija rinkėjams taps mažiau įdomi.
LLRA taip pat teigia, kad ją nevisiškai tenkina pasiektas kompromisas dėl egzaminų laikymo tvarkos.
Abiturientai rašydami samprotavimo arba literatūrinį rašinį galės rinktis iš septynių nurodytų autorių. Anksčiau valstybiniame lietuvių kalbos egzamine buvo numatytas pasirinkimas iš trijų autorių. Tautinių mažumų mokyklų abiturientams privalomas žodžių skaičius lietuvių kalbos valstybinio brandos egzamino rašinyje mažėja nuo 500 iki 400 žodžių. Jie taip pat galės padaryti daugiau klaidų nei lietuviai.
