Partijai vadovaujantis V. Tomaševskis sekmadienio vakarą „Lietuvos ryto“ televizijos E. Jakilaičio vedamoje laidoje „24/7“ neigė grasinantis koalicijai ir tokį gestą vadino normaliu politiniu pareiškimu. „Tokių pareiškimų buvo ir bus labai daug“, – sakė partijos vadovas, pavyzdžiu pateikęs praėjusios Vyriausybės liberalų pasispardymus prieš konservatorius.
Priežastimi, dėl kurios lenkai grasino palikti valdančiąją koaliciją, V. Tomaševskis įvardijo nevykdomus susitarimus. „Negalima nevykdyti susitarimų iki begalybės“, – skundėsi politikas.
Įgriso nevykdomi sprendimai
Ryškiausias pavyzdys, anot V. Tomaševskio, yra biudžeto investiciniai projektai. „Dar prieš Kalėdas, svarstant biudžetą, mūsų partija buvo pateikusi 10 pasiūlymų. Tada mums pasakė, kad į juos atsižvelgs sausį, o dabar jau beveik kovas“, – dėstė V. Tomaševskis.
Investicinės programos tvirtinamos ne Seime, bet ministrų įsakymais ministerijose. Kokius konkrečius investicinius projektus siūlė Lietuvos lenkų rinkimų akcija, V. Tomaševskis nedetalizavo. „Tai yra daug investicinių projektų į vaikų namų statybą, mokyklų, kultūros namų, dvarų renovavimą, daug tokių visokių pasiūlymų“, – žurnalisto spaudžiamas įvardijo politikas.
E. Jakilaičio paklaustas, ar siūlymai renovuoti vaikų namus ir mokyklas galiojo tik Vilniaus kraštui, V. Tomaševskis linkčiodamas galva sutiko: „Daugiausia“. Nors pridėjo, kad tarp renovuotinų mokyklų buvo ir lietuviškų.
Regis, LLRA buvo pažadėti pinigai už konkrečius investicinius projektus, bet portfelius išsidalinę kitų partijų ministrai lenkus paliko be nieko.
„Su ministrais mes buvome susitarę, bet finansų ministras, pagal mūsų informaciją, uždraudė keisti biudžetą“, – kalbėjo politikas, neslėpęs nuoskaudos, kad vieninteliam jo partijos teiktam pasiūlymui buvo sumažintas finansavimas.
Premjero nekaltina
Tarp priežasčių, kodėl Lietuvos lenkų rinkimų akcija kelia vėją valdančiojoje koalicijoje, V. Tomaševskis išskyrė ir praėjusios Vyriausybės priimta pensijų kaupimo privačiuose fonduose formulė.
„Šituo klausimu ilgai nediskutavom, tik sakėm, kad mes nauja koalicija, kuria žmonės pasitikėjo ir už kurios programą balsavo, todėl mes neturim vykdyti dar konservatorių suplanuoto biudžeto“, – dėstė V. Tomaševskis. Žurnalistui priminus, kad už tokį projektą patys balsavo Seime, politikas tik gynėsi, kad „tuomet tvyrojo chaosas“.
Politikas tikino, kad susitarto biudžeto patobulinti sausį, kaip buvo tartasi, nepavyko. Dėl to V. Tomaševskis nekaltina premjero A. Butkevičiaus. „Nekalbu tik apie premjerą, čia visos koalicijos kaltė“, – sakė V. Tomaševskis.
Jis pridėjo, kad LLRA nepriimtinas dabartinis bendradarbiavimas. „Aukščiausiuose lygiuose priimami sprendimai, kurie vėliau nevykdomi“, – kartojo politikas.
Kursto įtampą?
V. Tomaševskio priekaištai valdančiajai koalicijai vis pasigirsta prieš aukščiausių šalies vadovų išvykas į Varšuvą. Kad tokiu būdu skatina politinę įtampą, politikas neigia. „Šituos klausimus kelti pradėjome dar sausį.
„Dar savaitę iki vasario 4 d. pareiškimo tą patį pasakiau koalicijai, kad iš jos trauksimės, jei posėdžiuose sutariami dalykai nebus vykdomi.“
Tarptautiniai santykiai su Lenkija, anot V. Tomaševskio, čia „ne prie ko“. Jis aiškino, kad Lietuvos lenkų rinkimų akcijoje yra ne tik lenkų, bet įvairių tautų atstovų, lietuvių – taip pat. „Už mūsų partiją balsuoja ir lietuviai“, – akivaizdžias realijas neigė partijos lyderis.
Jis neigė, kad įtampą kursto sąmoningai, mat ramiai dirbant koalicijoje ir nekurstant tautinės nesantaikos, Lietuvos lenkams neliktų už ką balsuoti. „Tai yra nesąmonės, kurias visi kartoja“, – teigė politikas.
Išsišokimus prieš svarbius vizitus vadina sutapimais
„Mes tik ginamės nuo anos daugumos priimtų blogų sprendimų. Mes turim gintis ir ginamės“, – kartojo politikas. Ar iš tiesų ketina trauktis iš koalicijos, V. Tomaševskis neatskleidė. Kol kas LLRA pavyko susitarti dėl švietimo nuolaidų tautinėms mažumoms, kurių abiturientai turės nuolaidų laikydami brandos egzaminus.
„Dėl kitų dalykų irgi susitarėme, tik jie nevykdomi ir neaišku, ar bus vykdomi apskritai, nes jau dabar kalba, kad biudžeto paskirstymo koregavimas bus tik gegužę ar birželį“, – dėstė partijos lyderis. Jis neatlyžo – jei ir toliau bus nevykdomi susitarimai, žadėjo trauktis iš valdžios.
Dar praėjusiais metais nutarta, kad tautinių mažumų mokyklų abiturientai, laikydami lietuvių kalbos brandos egzaminą, galės padaryti daugiau klaidų, nors užduotys bus tokios pat, kaip lietuvių mokinių. Taip nuspręsta po bandomųjų testų, kurie parodė, kad Lietuvoje gyvenantys lenkai mūsų kalbą moka ne prasčiau už pačius lietuvius.
Kodėl toks vertinimas neįtiko Lietuvos lenkų rinkimų akcijai, V. Tomaševkis aiškino mokinių patiriamu stresu ir sakė, kad jų reikalavimas – egzaminų užduočių palengvinimas. Tautinių mažumų remiama partija nesutinka, kad abiturientai laikytų tokį patį egzaminą, tik būtų atlaidžiau vertinami. Jų tikslas vienas – lengvesnis egzaminas.
