Jis pridėjo, kad nieko blogo tame neįžvelgia. „A. Audickas norėjo pasisamdyti sau tinkamiausius žmones, ir, mano galva, tiek laiko, tiek kaštų prasme, samdyti teisininkus, kurie jau įsigilinę į reikalą, yra efektyvu“, – aiškino V. Vasiliauskas.
„Lietuvos ryto“ televizija pirmadienį vakare paskelbė, kad A. Audickas galėjo supainioti viešuosius ir privačius interesus, nes tvarkyti Ūkio banko reikalus pasamdė advokatų kontorą „Raidla, Lejins & Norcous“, su kuria pats neseniai dirbo.
Be to, televizijos duomenimis, vienas iš šios kontoros partnerių Irmantas Norkus ir Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas yra buvę bendramoksliai, Vilniaus universitete drauge studijavo teisę.
Interesų konflikto nemato
Formaliai įstatymai nepažeidžiami – Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymas, kaip sako jau pats jo pavadinimas, reglamentuoja interesų derinimą valstybės tarnyboje. Nei A. Audickas, nei „Raidla, Lejins & Norcous“ advokatai nėra valstybės tarnautojai.
Laikinasis Ūkio banko administratorius nėra valstybės samdomas žmogus, atlyginimą jam taip moka minėtas bankas, tad šiuo atveju belieka remtis verslo etika ir morale. Bet tai Lietuvos bankui, regis, nėra rimti kriterijai.
„Snoro“ nuostolių neviršys
„Mane domina A. Audicko atliktas darbas, kurį vertinu labai gerai. Manęs nei jo, nei kartu dirbusios komandos darbo kokybė tikrai nenuvylė, o etika ir moralė nėra finansų pasaulio dimensijos“, – atrėžė V. Vasiliauskas.
Jis tai pat paneigė, kad Ūkio banko krizės suvaldymas šalies biudžetui gali kainuoti brangiau nei „Snoro“ bankas. „Snoro“ atveju pinigų atgausime pardavę banko turtą, tik neaišku, kada tai bus“, – pridėjo Lietuvos banko valdybos pirmininkas. Anot jo, Ūkio banko sukelti nuostoliai skaičių atžvilgiu tikrai neviršys „Snoro“.
Problema lokali
Grėsmės visai finansų sistemai Lietuvoje V. Vasiliauskas teigė neįžvelgiantis. „Tai – vidinės poros bankų problemos, kurios neturėtų kelti nerimo visuomenei“, – kalbėjo Lietuvos banko valdybos pirmininkas po uždaro Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdžio.
Jam pritarė komitetui vadovaujantis Artūras Paulauskas. „Lietuvos banko atstovai išsklaidė abejones dėl Ūkio banko krizės pasekmių, kurios realiai palies tik 1 procentą indėlininkų“, – kalbėjo komiteto pirmininkas.
Reikia realios, ne formalios bankų priežiūros
A. Paulauskas pridėjo dedantis vilčių į Lietuvos bankų priežiūros tarnybos besikeičiančius vadovus. „Tikiuosi, kad pagaliau bus vykdoma reali priežiūra, o ne formalius ataskaitų peržiūrėjimas, kas vyko iki šiol. Formaliai juk skaitant ataskaitas su Ūkio banku viskas buvo gerai, bet reali padėtis nuo deklaruojamų rodiklių smarkiai skyrėsi“, – kalbėjo A. Paulauskas.
Apie Ūkio banko įsisenėjusias problemas jau buvo žinoma 2011-aisiais metais, bet rimtesnių veiksmų nesiimta, kol, anot A. Paulausko, prireikė jau „chirurginių priemonių“.
