„Kiek aš žinau, derybos vyksta labai įtemptai, intensyviai, nes kalbame vis tik ne apie žvakių fabrikėlio pardavimą, o kalbame apie finansinę instituciją ir milijonus litų. Tikrai, didžiulė įtampa, tokios ir turi būti tikros derybos“, - trečiadienį Seime, kur dalyvavo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje, sakė jis.
Klausiamas, ar realu per šią savaitę pabaigti derybas, V. Vasiliauskas atsakė, kad toks tikslas derybininkams ir yra iškeltas.
Centrinio šalies banko vadovas patvirtino, kad pagrindinis Ūkio banko akcininkas Vladimiras Romanovas derybose nedalyvauja.
„Mes jam klausimų jau nebeturime. Aš manau, kiti jam gali turėti daug klausimų. Čia kalbu visų pirma apie privačius kreditorius“, - teigė jis.
Lietuviški bankai gali konkuruoti
Lietuvos banko valdybos pirmininkas V. Vasiliauskas atmeta teiginius, esą lietuviško kapitalo bankai negeba konkuruoti su skandinaviškais.
„Ne, tikrai nemanau, nenorėčiau skirstyti ten lietuviškas, skandinaviškas bankas ar kažkaip. Reikėtų kalbėti apie labai konkrečius atvejus, nes suabsoliutinti mes tikrai negalėtume, ir nenorėčiau, nes tiek „Snoro“, tiek Ūkio banko atveju tiesiog matome kišenių supainiojimo variantus“, - po komiteto posėdžio sakė jis.
Kaip puikų pavyzdį jis pateikė Šiaulių banką, kuriame „viskas yra tvarkoje“ bei tvarkingai veikiančias kredito unijas.
V. Vasiliauskas teigė, kad per pastaruosius 1,5 metų Lietuvos bankas veikė aktyviai, sprendė įsisenėjusias problemas.
„Problemos yra įsisenėjusios, kaip piktžolės išauga, kartais tenka ir su žoliapjove pasidarbuoti, neužtenka vien tiktai pirštinaičių rauti tas mažas žoleles“, - kalbėjo centrinio šalies banko vadovas.
Klausiamas, ar Lietuvos bankui dar kyla klausimų dėl kokių nors konkrečių finansų subjektų, V. Vasiliauskas tiesiai neatsakė, tačiau pabrėžė, kad ypač stebimas kredito unijų sektorius.
„Pati kredito unija - nėra blogis. Tikrai nemanau, kad ši susikompromitavo. Tiesiog turime pavienes kredito unijas, tiesiai šviesiai, veikiančias nelabai klasikiniais metodais, kai kur ne tik mes, bet ir teisėsaugos institucijos įžvelgia nusikalstamos veikos požymių. Na, tai jas iš tikrųjų reikia ravėti. Kai tu laiku padarai operaciją, tada nebebūna problemų. Mes tai ir bandome daryti“, - sakė Lietuvos banko vadovas.
Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Bronius Bradauskas sakė per posėdį pateikęs pastabą dėl Ūkio banko administravimo išlaidų. Laikinajam Ūkio banko administratoriui mokamas 45 tūkst. litų atlyginimas.
„Jas turėtume mažinti, kad atsakingiau manipuliuotų mūsų pinigais. Laukiame pagrindinių susitarimų. Mes nesistengiame daryti įtakos bankui ir daryti spaudimo, nes tai visada gali atsiliepti blogais sprendimais. Manau, bankas yra pajėgus išspręsti šiuos klausimus, ir tikiu, kad mūsų žmonės nenukentės“, – sakė Seimo narys.
Jis sakė teiksiąs pasiūlymą, kad bankuose neapdraustus pinigus laikiusiems pensininkams jie būtų grąžinami pirmiausiai. Anot B. Bradausko, pensininkai – labiausiai pažeidžiama visuomenės dalis.
„Manau, pensininkų klausimą išspręsime prasidėjus sesijai“, – žadėjo jis. Pensininkams, kurie bankrutuojančiuose bankuose turėjo sąskaitas, atsiimti pinigus būtų suteikiama pirmenybė. Skaičiuojama, kad tokie asmenys sudaro 1 procentą.
B. Bradauskas pabrėžė neatsisakąs valstybinio banko idėjos, kurią galėtų perimti Lietuvos paštas.
B. Bradauskas taip pat sakė manąs, kad 800 mln. litų skola grąžinti Ūkio banko indėliams turės įtakos valstybės finansams. Kur bus skolinamasi – vidaus ar užsienio rinkose – dar nežinoma, tačiau tai numatoma daryti, kur mažiausios palūkanos.
Vertindamas Lietuvos banko vadovo veiklą, komiteto vadovas sakė, kad „niekada negalima teigti, jog jie viską padarė laiku ir teisingai“. Konkrečiai jis suabejojo V. Vasiliausko pavaduotojo Raimondo Kuodžio pasisakymais dėl netinkamo iždo tvarkymo, Finansų ministerijos veiksmų ir t.t. Jis neatsakė, ar neplanuoja keisti V. Vasiliausko.
„Bus laikas, bus įvertinti visi įvykiai“, – teigė politikas.
