„Nori, užvažiuosim į parduotuvę? Nusipirksi gerą nebrangų pledą, - visai rimtai cituoja autorius jį iš oro uosto vežusį, ko gero, linksmų plaučių taksistą. - Kitaip naktį numirsi iš šalčio. Čia tau ne Rusija, pas mus šiluma brangi“, - rašoma portalo newtimes.ru paskelbtame Rusijos opozicijos politiko Iljos Jašino reportaže.
13 laipsnių - stichinė nelaimė
I. Jašinas nerašo, ar pasinaudojo taksisto pasiūlymu, bet pradeda postringauti apie lietuviškus šalčius. „Vilniuje pasitaikė šalta žiema: drėgname Baltijos šalių klimate 13-15 laipsnių šalčio – vos ne stichinė nelaimė. Namai šildomi labai silpnai, ir žmonės gelbstisi, kaip kas sugeba“, - pasakoja Rusijos politikas.
Tokiame kontekste pasakojimas apie rusiškų dujų kainas skamba itin dramatiškai. „Už rusiškas dujas Lietuva moka vidutiniškai 15-20 proc. brangiau, nei kaimynės Latvija ir Estija“, - rašo I. Jašinas apie Rusijos „nubaustą“ Lietuvą. Esą, Lietuvos politikai tokias aukštas kainas aiškina istoriniais nesutarimais tarp Maskvos ir Vilniaus, o kita priežastis – Lietuvoje pradėta dujų ūkio restruktūrizacija, įpykdžiusi „Gazprom“.
Žemiau, po agentūros AP nuotrauka, kurioje Užupyje gyvenantis verslininkas Vytas Ratkevičius pozuoja prie malkomis kūrenamo židinio, su graudinančiu prierašu, kad dauguma Vilniaus gyventojų nuo 20 laipsnių šalčių gelbstisi kūrendamiesi malkomis, I. Jašinas pristato Lietuvą kaip gyvenančią blogiausiai iš visų savo kaimynių.
Blogiau už visas kaimynes
„Pagal pragyvenimo lygį Lietuva atsilieka nuo savo Baltijos kaimynių, jau nekalbant apie Vidurio Europos šalis. 2009 m. respublika ypač sunkiai išgyveno pasaulinę ekonominę krizę, prarasdama beveik 15 proc. BVP. Tik didžiulė finansinė Europos sąjungos parama reanimavo ekonomiką“, - rašoma straipsnyje.
Vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje – 630 eurų – beveik trečdaliu mažesnis nei Estijoje, o pensininkai gauna vos 230 eurų. Komunaliniai mokesčiai atima apie trečdalį vidutiniškai uždirbančio piliečio mėnesio pajamų. Primenama ir apie nedarbą, kuris 2010 m. Lietuvoje palietė beveik 18 proc. darbingo amžiaus žmonių, ir apie emigraciją, dėl kurios ir taip negausi Lietuva prarado dar 7 proc. savo gyventojų.
Dėl tokių ekonominių sunkumų, esą, Lietuvos vyriausybė yra linkusi švelninti santykius su Rusija, tikėdamasi praktinės naudos – dujų kainų sumažinimo, naftotiekio „Družba“ eksploatacijos atnaujinimo, didesnio Rusijos vežėjų susidomėjimo Klaipėdos uostu, bet opozicija į visa tai žiūrinti skeptiškai.
Pasak I. Jašino, Lietuva labai susirūpinusi dėl Kremliaus inicijuojamo „informacinio karo“, kritikuojant ES ir skatinant nostalgiją SSRS laikams. Jo pastebėjimais, jaunosios kartos tokia propaganda neveikia, nes šie jau beveik visi Vakaruose.
„Ar žiūri „Euroviziją? Ar matei, kiek balų mums davė Airija? Visi mūsiškiai jau seniai ten“, - cituoja autorius Vilniaus dailės akademijos studentę Jovitą.
Prieš Rusiją nešokinėjame
O senimas, pasak jo, išties ilgisi sovietinių laikų. „Pagyvenęs neblaivus vyras restorane, išgirdęs rusų kalbą, pasiūlė su juo išgerti „už Putiną ir už Rusijos imperiją. Aš mandagiai atsisakiau“, - pasakoja Rusijos opozicionierius.
Nors Lietuva prisijungė prie „Magnitskio sąrašo“ tyrimo, I. Jašino šaltiniai tvirtina, kad Lietuva pernelyg šokinėti prieš Rusiją nedrįs. „Korumpuoti Rusijos pareigūnai čia jaučiasi kaip namuose, ir tai erzina. Bet mes – maža šalis, priklausoma nuo rusiškų dujų ir pirmieji nepulsime ant iečių“, - I. Jašinui sakė neįvardytas Lietuvos diplomatas, ir pridūrė, kad jeigu didžiosios ES šalys pradės rimtai kelti Magnitskio bylos klausimą, tuomet Lietuva, suprantama, prisijungs.
Pasak I. Jašino, Rusijos atstovybė visiškai nesiskaito su Lietuva – pasak vieno, vėlgi nenurodyto, miesto valdininko, Vilniuje sausio 13 dieną Rusijos ambasada surengė triukšmingą Naujųjų metų pagal senąjį kalendorių minėjimą su fejerverkais. „Niekas jų neprašo ant vėliavų rišti juodų kaspinų. Bet gal buvo galima apsieiti bent jau be fejerverkų?“ - klausia Rusijos opozicijos veikėjo pašnekovas.
Tiesą sakant, nė viena Lietuvos žiniasklaidos priemonė nepranešė apie jokius fejerverkus sausio 13-ąją – o nepastebėti tokio dalyko vargu ar įmanoma.
„Ponui Jašinui Lietuvoje dar ne tokių makaronų prikabino“, - po straipsniu šaiposi vienas iš komentatorių.
Parengė Jurgita Noreikienė
