Tuo tarpu Žygaičių bendruomenei pikta, kad valdžia nenori išgirsti jų pozicijos.
„Mes tik prašome stabdyti skalūnų dujų išteklių paiešką, žvalgybą ir gavybą, kol bus paskelbta Europos Sąjungos kompetetingų institucijų nuomonė dėl šių išteklių naudojimo. Nes dabar girdime tik neargumentuotus patikinimus, kad viskas bus gerai“, - sakė Žygaičių bendruomenės „Žygava“ pirmininkas Jonas Nairanauskas.
Dalis žmonių jaučiasi apgauti
Žygaitiškiai stebėjosi, kodėl į klausimą, kokios cheminės medžiagos naudojamos išgaunant skalūnų dujas, atsakoma, kad tai yra paslaptis.
Būtent dėl to atsirado nepasitikėjimas dėl skalūnų dujų gavybos, o bendrovės „LL Investicijos“ projektų vadovo B. Radecko gyventojai pareikalavo grąžinti sutartis, kurios, anot jų, buvo išgautos apgaule.
Gyventojai pasakojo, jog pernai rudenį, kai apie skalūnų dujas nebuvo viešos informacijos, po sodybas vaikščiojęs vyriškis prašė pasirašyti ant dokumentų dėl skalūnų dujų gavybos.
Vieni žygaitiškiai, tikėdamiesi finansinės naudos, kiti - manydami, kad parašo prašoma dėl dujotiekio tiekimo, tai padarė.
„Dabar gyventojai nerimauja dėl to, jog nėra paneigta viešoje erdvėje skelbiama informacija, kad visur, kur buvo atliekama skalūnų dujų gavyba, buvo paliekami baisūs pėdsakai. Ir patys žemės gelmių tyrinėtojai teigia, kad galima grėsmė gamtai ir žmonėms, o mažiausia rizika žmonėms kelia baimę.
Jeigu šis projektas strategiškai svarbus, tegul kas nors paneigia, kad rašomi tokie straipsniai yra išgalvoti“, - žygaitiškių poziciją dėl skalūnų dujų aiškino J. Nairanauskas.
Rajono vadovas gina žemdirbius
Gyventojų poziciją gina ir Tauragės rajono meras Pranas Petrošius.
Neseniai savivaldybėje apsilankiusiam uždaros akcinės bendrovės „Chevron Exploration & Production Lietuva“ generaliniam direktoriui Gilbertui Ankenbaueriui P. Petrošius patarė apie skalūnų dujas pasikalbėti su gyventojais. Tačiau meras svečią perspėjo tokiais žodžiais: „Neapgausite žmonių, nes jie ne kvaili“.
Iki šiol dujas ketinantys išgauti „Chevron“ atstovai su Tauragės rajono gyventojais apie skalūnų dujų žvalgybą nediskutavo, nors teigiama, kad vyksta aktyvus dialogas su vietos bendruomene. „Kaip galima žmonėms nepaaiškinus, kas yra kas, iš jų reikalauti aklo paklusnumo“, - stebėjosi P. Petrošius.
„Skalūnų dujos pasaulyje išgaunamos daugiau kaip 30 metų. Jeigu pramoninės gavybos mechanizmas būtų pavojingas gamtai, pasaulis netylėtų. Aš manau, kad leidimą reikia išduoti skalūnų dujų žvalgybai, nes reikia žinoti, ką turime žemės gelmėse, o dėl gavybos - spręsime vėliau.
Siūlau aktyviausius žygaitiškius nuvežti į tas šalis, kur vyksta skalūnų dujų gavyba ir juos ten nuraminti“, - patarimais dalijosi Tauragės rajono savivaldybės administracijos direktorius Algirdas Mosėjus.
Chemikalų sudėties neatskleidė
Tuo tarpu „LL investicijos“ atstovas B. Radeckas tikino, kad iki šiol su žygaitiškiais apie žemės gelmių tyrimus pasikalbėti nepavyko vien dėl gyventojų emocijų bei jų nenoro klausyti paaiškinimų.
Jis paaiškino, jog „LL Invensticijos“ turi leidimą vykdyti angliavandenilių paiešką bei gavybą, o Žygaičių apylinkėse bus ieškoma naftos.
Numatoma, kad skalūnų dujų klodus Tauragės bei Šilutės plotuose žvalgys 50 procentų „LL Investicijos“ akcijų turinti JAV energetikos milžinė „Chevron Global Energy“.
Anot B. Radecko, Žygaičiuose vyks paprastas seisminis žemės gelmių tyrimas, per kurį naudojami sprogmenys, siekiant išsiaiškinti, kokia žemės gelmių geologinė struktūra yra konkrečioje vietovėje.
Šių tyrimų dėka bus sudaryti žemėlapiai, kur bus pažymėtos žemės vietos, kuriose gali būti susikaupusi nafta bei dujos.
Anot B. Radecko, tokiam tyrimui nereikia atlikti poveikio gamtai vertinimo. Jis bus reikalingas, jeigu paaiškėtų, kad žemės gelmėse yra naftos. Tuomet žemės savininkų bus prašoma leisti jų žemę išnuomoti ne mažiau kaip dešimčiai metų.
„Tikrai nėra galimybės, kad, išgaunant naftą ar dujas, kenksmingos medžiagos patektų į dirvožemį ar užterštų gruntinius vandenis“, - tikino B. Radeckas, taip ir neatskleidęs, kokios cheminės medžiagos naudojamos skalūnų dujų gavybai.
Nerimauja dėl geriamojo vandens
Žygaičių seniūnijoje prieš penkerius metus buvo 42 kaimai, dabar – 36 kaimai. Gyventojų skaičius taip pat sumažėjo nuo 3500 iki 3100.
Žygaičių seniūnijoje yra 900 ūkininkų, kurie valdo 10 tūkstančių hektarų žemės.
Šiame rajone „LL Investicijos“ ketina išžvalgyti apie tūkstantį sklypų, 200 sklypų savininkai leido tai daryti.
Ūkininkai teigia, kad naftos ir dujų žvalgyba, kurios metu gali būti sugadinti melioracijos įrenginiai, nėra tokia pavojinga, kaip gavyba.
Ūkininkai baiminasi, kad cheminėmis medžiagomis užteršti laukai bus nebetinkami žemdirbystei bei gyvulininkystei, o gyventojai nuogąstauja, kad į geriamąjį vandenį patekusios sveikatai pavojingos medžiagos gali turėti neigiamų pasekmių ateities kartoms.
Savo žemę stengiasi gražinti, o ne šiukšlinti
Ar tikrai Žygaičiai myli savo žemę? Toks klausimas buvo užduotas „Žygavos“ vadovui J. Nairanauskui, nes po socialinius tinklus klajoja nuotrauka su gamtoje išverstais šiukšlių kalnais ir likimo valiai palikta statine nuo mazuto. Teigiama, jog nuotrauka daryta šalia Žygaičių.
„Neneigiame, kad savo kaimuose turime šiukšlynų, nevėkšlų, alkoholikų, o tiems, kas parodo mūsų žemės žaizdas, esame dėkingi. Mes nebėgame nuo atsakomybės, - aiškino J. Nairanauskas. - Valdžia iš kaimų išvijo jaunus energingus žmones. Likusieji stengiasi tvarkyti, gražinti savo žemę. Kad žmonės būtų neabejingi savo kraštui, įkūrėme bendruomenę.“
Žygaičių seniūnas Vytautas Juška sakė, jog už šiukšles nenorintys mokėti seniūnijos gyventojai sukauptą šiukšlių perteklių atveždavo prie Leikiškių kaimo esančio sąvartyno.
„Netoli sąvartyno yra Elbentos upelis, į kurį žmonės pildavo visokias atliekas. Tačiau Kęsčių kaimo bendruomenė kasmet sutvarkydavo šią vietą“, - tikino seniūnas.
