A. Butkevičius norėtų, kad dėl mokyklų finansavimo žingsnį žengtų ir Lenkija

Susikibo ir dėl egzaminų

Komentuodamas paskelbtą ketinamų uždaryti Lenkijos Punsko valsčiaus lietuviškų mokyklų bendruomenių kreipimąsi, A. Butkevičius teigė, kad sprendimo reikia ieškoti kalbantis Punsko vietos valdžios, lietuvių bendruomenės ir centrinės Lenkijos valdžios atstovams.<br>V. Ščiavinskas
Komentuodamas paskelbtą ketinamų uždaryti Lenkijos Punsko valsčiaus lietuviškų mokyklų bendruomenių kreipimąsi, A. Butkevičius teigė, kad sprendimo reikia ieškoti kalbantis Punsko vietos valdžios, lietuvių bendruomenės ir centrinės Lenkijos valdžios atstovams.<br>V. Ščiavinskas
Daugiau nuotraukų (1)

BNS ir lrytas.lt inf.

Feb 21, 2013, 5:46 PM, atnaujinta Mar 11, 2018, 9:11 AM

„Dėl lėšų - aš manau, jeigu bus sprendžiami tokie klausimai, tikrai nagrinėsime, bet norėtųsi, kad draugiškos partnerystės pastangomis būtų vis dėlto ir iš jų pusės žengtas žingsnis“, - žurnalistams ketvirtadienį sakė A. Butkevičius.

Premjeras patvirtino, jog Vyriausybė tarpininkaus Lenkijos lietuvių dialoge su Lenkijos vadžia, kad nebūtų uždaromos Navinykų, Pristavonių ir Vidugirių pagrindinės mokyklos.

„Taip, tarpininkausime, jau yra raštas ant mano stalo ir tikrai bus dedamos visos pastangos, kad būtų atsižvelgta į pageidavimus“, - teigė jis.

Trečiadienį BNS komentuodamas paskelbtą ketinamų uždaryti Lenkijos Punsko valsčiaus lietuviškų mokyklų bendruomenių kreipimąsi, A. Butkevičius teigė, kad sprendimo reikia ieškoti kalbantis Punsko vietos valdžios, lietuvių bendruomenės ir centrinės Lenkijos valdžios atstovams.

Ano premjero, sprendžiant dėl lietuviškų mokyklų Punske svarbu rūpintis lietuviškos tapatybės išsaugojimu, tačiau kartu reikia atsižvelgti į besikeičiančią demografinę situaciją ir priimti ekonomiškai tvarius sprendimus.

„Punsko valsčiaus Švietimo, Finansų bei Ūkio komisijų posėdyje už mokyklų uždarymą balsavo 11 tarėjų (2 lenkai ir 9 lietuviai). Tikiu, jog tik pasvėrę visus argumentus, gerai apsvarstę tarėjai priėmė tokį sprendimą, kuris šiandien Lenkijos lietuvių bendruomenei kelia nerimą. Dėl mokyklų Punske turi būti rastas toks sprendimas, kuris leistų išsaugoti lietuvišką tapatybę, tačiau kartu būtų ekonomiškai tvarus, atsižvelgiant į besikeičiančią demografinę situaciją“, - teigiama trečiadienį BNS perduotame premjero komentare.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė ketvirtadienį pareiškė, jog tikisi, kad Lenkija atsižvelgs į Lietuvos praktiką išlaikyti mažas lenkiškas mokyklas, spręsdama finansavimo klausimą trims lietuviškoms Punsko valsčiaus mokykloms, kurioms gresia uždarymas.

Trečiadienį buvo pranešta, kad Lenkijos lietuviai laišku kreipėsi į Lietuvos Vyriausybę prašydami tarpininkauti dialoge su Lenkijos vadžia, jog nebūtų uždaromos Navinykų, Pristavonių ir Vidugirių pagrindinės mokyklos.

Lietuviškoms mokykloms Punske Lietuva yra skyrusi vienkartinę finansinę paramą - buvusi Vyriausybė 2011 metais buvo skyrusi 350 tūkst. litų šioms mokykloms išlaikyti.

Susikibo ir dėl egzaminų

Praėjusią kadenciją Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui vadovavęs konservatorius Valentinas Stundys sako, jog švietimo ir mokslo ministro Dainiaus Pavalkio sprendimas palengvinti lietuvių kalbos egzaminą tautinių mažumų mokyklų abiturientams diskriminuos likusius moksleivius, tarp jų ir mokslą lietuviškose mokyklose pasirinkusius tautinių mažumų atstovus.

Tokios pačios pozicijos laikosi ir buvęs švietimo ir mokslo ministras liberalas Gintaras Steponavičius. Anot jo, lietuvių kalbos valstybinis egzaminas yra vienintelis privalomas siekiant stoti į aukštąsias mokyklas.

V. Stundys sprendimą palengvinti egzamino sąlygas Lietuvos lenkų politikų pageidavimu sako esant destruktyviu bei skaldančiu visuomenę, siūlo politinę atsakomybę dėl jo prisiimti premjerui Algirdui Butkevičiui.

„Tas tautinių mažumų atstovas, kuris mokosi lietuviškoje mokykloje, pirmiausia bus diskriminuojamas. Diskriminuojami bus visi, kadangi šis egzaminas kartu yra ir stojamasis į aukštąsias mokyklas. Be abejo, aukštosios mokyklos tokių pakeitimų verčiamos suabejoti bendrojo priėmimo sistemos teisingumu“, - Konservatorių frakcijos išplatintame pranešime cituojamas V. Stundys.

Buvęs komiteto vadovas taip pat primena, kad buvusi Vyriausybė ėmėsi priemonių padėti tautinių mažumų mokyklų moksleiviams pasirengti suvienodintam egzaminui, taip pat buvo numatytas pereinamasis laikotarpis.

„Geram pasirengimui Lietuvos valstybė sudarė reikiamas finansines sąlygas: dvidešimt nuošimčių padidino mokinio krepšelį, kad tose mokyklose vaikai galėtų būti mokomi ne klasėse, o grupėse, kad mokyklos nusipirktų būtinų vadovėlių ir kitų mokymui reikalingų priemonių. Be to, nustatė, kad tokioms mokykloms nėra privaloma antroji užsienio kalba, taip atsiranda dar viena papildoma galimybė didinti lietuvių kalbos mokymuisi skirtų valandų skaičių.

Maža to, dar nustatė lengvesnius egzamino vertinimo reikalavimus. Vis tiek Lietuvos lenkų rinkimų akcijos politikai kategoriškai prieštarauja taip ir toliau siaurindami vaikams galimybes visavertiškai jaustis ir konkuruoti Lietuvos švietimo sistemoje“, - situaciją komentuoja V. Stundys.

„Akivaizdu, kad šios Vyriausybės darbas tampa pageidavimų koncertu, todėl pirmiausia atsakomybė dėl destruktyvių, visuomenę skaldančių sprendimų tenka premjerui Algirdui Butkevičiui“, - reziumuoja parlamentaras.

Buvęs švietimo ir mokslo ministras G. Steponavičius tvirtina, kad sprendimas leisti tautinių mažumų abiturientas rašyti mažesnės apimties rašinį niekuo nepagrįstas.

„Buvo atliktas bandomasis testas, žiūrima, koks yra lietuvių ir tautinių mažumų moksleivių valstybinės kalbos žinios, ir tuo pagrindu praėjusiais metais apsispręsta, kad lenkų moksleiviams reikalinga gramatikos srityje, rašybos srityje palengvinimai, tuo metu dabar sprendimas susiaurinti rašinio apimtį iš esmės nėra pagrįstas jokiais apčiuopiamais tyrimais. Bandomasis testas neparodė jokių sunkumų tautinės mažumos moksleiviams rašyti rašinį, jis parodė rašybos mokėjimo atsilikimą, ir tuo pagrindu tos lengvatos jau buvo padarytos“, - BNS sakė G. Steponavičius.

Jis laikosi nuomonės, jog ministro „koalicijos Politinės tarybos sprendimu“ pasirašytas įsakymas „įneš sumaištį rengiantis laikyti egzaminą ne tik tarp mokytojų, bet ir tarp pačių abiturientų, tai reiškia, kad iš esmės atsisakoma turinio prasme vieningo lietuvių kalbos egzamino“.

„Tam ruoštasi ne vienerius metus ir šia prasme tai yra nekorektiškas žingsnis, nes lietuviams, baigiantiems lietuviškas mokyklas, bus sudarytos nevienodos, diskriminuojančios sąlygos stojant į aukštąsias mokyklas jau šiais metais, nes lietuvių kalbos valstybinis egzaminas yra vienintelis egzaminas, kuris privalomas stojant į bet kurią aukštąją mokyklą“, - sakė buvęs ministras.

Lengvatas tautinių mažumų mokyklų abiturientams laikant lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą įteisinantį įsakymą švietimo ir mokslo ministras „darbietis“ Dainius Pavalkis pasirašė trečiadienį. Ministras tikina, jog po metų bus grįžta prie šio klausimo ir egzamino tvarka galbūt bus griežtinama.

Ministras anksčiau ne kartą yra minėjęs, jog lengvatos numatomos laikinai - vieneriems metams, tačiau ministro pasirašytame įsakyme konkretus vienerių metų laikotarpis nenurodomas.

D. Pavalkis BNS ketvirtadienį patvirtino, jog įsakyme konkretus terminas nenumatytas, tačiau tikino, kad prie šio klausimo bus grįžta po metų.

Iki šiol Nacionalinis egzaminų centras organizuodavo du skirtingus lietuvių kalbos brandos egzaminus su skirtingomis užduotimis: gimtosios lietuvių kalbos - mokyklas lietuvių mokomąja kalba baigiantiems abiturientams ir valstybinės lietuvių kalbos - mokyklų tautinių mažumų kalbomis abiturientams, tačiau nuo šių metų pagal Švietimo įstatymą egzaminai turėjo būti suvienodinami.

Reikalaujant valdančiosios koalicijos partnerei Lietuvos lenkų rinkimų akcijai, egzamino užduotis tautinių mažumų mokyklų moksleiviams palengvinta - tautinių mažumų mokyklų abiturientams privalomas žodžių skaičius lietuvių kalbos valstybinio brandos egzamino rašinyje bus ne mažiau kaip 400 žodžių, mokykliniame – ne mažiau kaip 250 žodžių. Lietuviškų mokyklų moksleiviams nustatytas minimalus žodžių skaičius 100 didesnis.

Dalis politikų, aukštųjų mokyklų atstovų tikina, kad padarytos nuolaidos tautinių mažumų atstovams yra reikšmingos ir jau negalima teigti, kad lietuviškų ir nelietuviškų mokyklų atstovai laiko vienodą egzaminą.

2011 metų pavasarį Seimas priėmė naujos redakcijos Švietimo įstatymą, kuris, be kitų dalykų, nustatė ir naują lietuvių kalbos mokymo tvarką tautinių mažumų mokyklose. Numatyta daugiau pamokų lietuvių kalba, taip pat nuo 2013 metų suvienodinti lietuvių kalbos brandos egzamino užduotis, tačiau nustatytas pereinamasis laikotarpis egzaminų vertinimui. Šie reikalavimai sukėlė daugiausiai Lietuvos lenkų pasipiktinimą.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.