V. Urba norėtų, kad miestiečiai sužinotų, kaip skerdžiama kiaulė. „Ne vienas žmogus susipažintų su kiaulės kūno struktūra“, - aiškino organizatorius, vildamasis, kad atsirastų daugiau norinčių mokytis šio amato.
„Ar mieste tinka skersti kiaulę? Būtų keista, jei Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba tai leistų. Kokiu būdu skerstuvės vyks? Kiek žinau, ir garsas, ir vaizdas būna kraupūs. Žiūrint iš moralinės pusės, nežinau, ar tai būtina, ar estetiška“, - mugės rengėjų sumanymu stebėjosi Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovė Brigita Kymantaitė.
Ji tikrai būtų prieš tokį tradicijų demonstravimą viešai: „Nematau nei šviečiamosios renginio prasmės, nei kažkokios kitokios. Negalime užkirsti kelio skerdimui, bet mes pasisakome, kad tai būtų daroma kuo humaniškiau ir nedemonstruojama mieste.“
Neseniai patvirtinti nauji reikalavimai renginiams, kuriuose dalyvauja gyvūnai. Pagal juos organizatoriai likus mėnesiui iki renginio turi kreiptis į Lietuvos valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą ir gauti leidimą.
Kovo 1-3 dienomis Vilniuje rengiamoje jubiliejinėje - 410-oje - Kaziuko mugėje didžiausias dėmesys bus skirtas Suvalkijos kraštui.
Mugės rengėjai tikisi, kad šiųmetinėje Kaziuko mugėje susirinks rekordinis skaičius dalyvių. Be to, šiemet dvigubai didesnė bus ir „svečių alėja“. Vilniuje kovo pradžioje laukiama amatininkų ir folkloro kolektyvų iš Suomijos, Vengrijos, Vokietijos, Lenkijos, Rusijos, Baltarusijos, Latvijos ir Estijos.
Vis dėlto bene garsiausiai Kaziuko mugėje skambės suvalkiečių tarmė. „Rotušės aikštėje šoks ir dainuos svečiai iš Marijampolės, Šakių, Vilkaviškio, Kazlų Rūdos ir kitų Suvalkijos miestų. O svarbiausia, kad suvalkiečiai duos toną visai mugei. Juk jie visiems žinomi kaip puikūs derybininkai. Taigi tiems, kurie nesiderės visur ir dėl visko, mugėje pasiseks mažiau“, - ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė vienas pagrindinių mugės rengėjų V. Urba.
Konferencijoje dalyvavęs Marijampolės vicemeras Sigitas Valančius sakė, kad suvalkiečiai Kaziuko mugėje bus gerai matomi: „Mes tokie jau esame, kad dalyvausime visur, kur tik bus įmanoma.“
Pasak jo, iš Suvalkijos į Vilnių kovo 1-3 dienomis atvyks kelios dešimtys folkloro kolektyvų, pavienių amatininkų, liaudies meistrų. S. Valančius skaičiavo, kad iš viso Kaziuko mugėje turėtų dalyvauti apie 500 Suvalkijos krašto gyventojų.
Vilniaus meras Artūras Zuokas pasiguodė, kad šiemet greičiausiai nebus suspėta patvirtinti Kaziuko mugės prekės ženklo. Jo sukūrimo konkursas jau įvyko, tačiau vis dar vyksta diskusijos, kuris iš pasiūlytų variantų yra geriausias. „Tačiau kitąmet mugė jau tikrai turės savo prekės ženklą, kuris bus naudojamas ir ateityje“, - žadėjo A. Zuokas.
Šiemet mugės lankytojų lauks naujovė, kuri viešnagę joje turėtų padaryti kur kas patogesnę. Kaziuko mugės rengėjai nusprendė, kad įvairiais gardumynais bus prekiaujama specialiose „salose“, kad gardumynų ieškotojams nereikėtų eilėse stumdytis su tais, kuriuos domina amatininkų darbai. Pasak V. Urbos, šis sprendimas turėtų sumažinti eiles.
Dar viena mugės naujiena – vėjo malūnas, kuris aplink miesto rotušę vežios vaikus. Ant automobilio pritaisytas vėjo malūnas mugėje pasirodys pirmą kartą. Aktyviai įsitraukti į mugės šurmulį žada ir bohemiškasis Užupio rajonas. Jame vilniečiai ir miesto svečiai galės apžiūrėti samovarais vadinamų virdulių parodą, prie šventės prisidėję pirtininkai visus vaišins juose virta seniausia lietuviška arbata, o Tymo kvartale bus surengtos į futbolą panašaus XIX a. lietuviško žaidimo varžybos.
Parodyti savęs į mugę atvyks ir palangiškiai, kurių miestas šiemet paskelbtas Lietuvos kultūros sostine. Jie mugės svečius žada vaišinti stintomis ir papasakoti, kodėl šiemet verta apsilankyti Palangoje.
