Jo teigimu, tai susiję su visuomenės mentalitetu.
„Tas realu po kokių 30 metų (...) Atsiminkite, kokioje mes visuomenėje gyvename. Teisėjas nėra bejausmis erodas. Galbūt avansu duodamos kardomosios priemonės, bet nusikaltimus ištirti irgi reikia. Kalbame apie suimtuosius, bet yra ir kita pusė - nukentėjusieji“, - ketvirtadienį per diskusiją Seime sakė Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Z. Pocius.
Jis reagavo į Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininko Leono Virginijaus Papirčio klausimą, kada Lietuvoje, kaip šiuo metu Pietų Afrikos Respublikoje nagrinėjant draugės nužudymu įtariamo olimpiečio Oscaro Pistoriaus bylą, teisme bus keliamas klausimas, ar suimti, ar paleisti už užstatą įtariamąjį žmogžudyste.
„Nelabai įsivaizduoju, kai dabar žiūriu per televiziją, žinome, kokie įvykiai vyko Pietų Afrikos Respublikoje, kaip šaudė, kad mūsų valstybėje būtų keliamas klausimas, ar suimti, ar paleisti už užstatą“, - sakė L. V. Papirtis.
Jo teigimu, kardomosios priemonės skyrimas daug priklauso nuo teisėjo suvokimo, supratimo ir valstybėje esančios teisminės politikos.
Ketvirtadienį Seime surengta diskusija, ar pagrįstai taip dažnai prašoma skirti ir skiriama griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas.
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas teigė, kad suėmimų skaičių galėtų sumažinti jau parengtos Baudžiamojo proceso kodekso pataisos, kuriose numatyta nauja kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra.
„Nuo praėjusių metų liepos 1 dienos įsigaliojo Probacijos įstatymas, ten atsirado nauja priemonė – intensyvi priežiūra, kai asmeniui, kuris lygtinai paleidžiamas iš įkalinimo įstaigos, uždedama tam tikra techninė priemonė ant kojos. Tai leidžia nustatyti, ar jis yra namuose, kai ten turi būti. Tokią pat priemonę siūloma nustatyti, kaip kardomąją priemonę ikiteisminiame procese. Taikant tokią priemonę bus galimybė nebūtinai taikyti suėmimą“, - kalbėjo komiteto vadovas.
Kardomųjų priemonių skyrimo Lietuvoje praktiką studijavęs Žmogaus teisių stebėjimo instituto teisininkas Karolis Liutkevičius tvirtino pastebėjęs „keistą teismų entuziazmą skiriant suėmimą“ - šios kardomosios priemonės prašoma gana dažnai, ir ji beveik visais atvejais skiriama.
Jo duomenimis, 2007-2011 metais vidutiniškai per metus skirta 1815 suėmimų. Tuo metu kitos teismo skiriamos asmens laisvę ar teisę į nuosavybę varžančios kardomosios priemonės – namų areštas ir užstatas – galinčios pakeisti suėmimą, tuo pačiu laikotarpiu vidutiniškai per metus skirtos atitinkamai 69 ir 106 kartus. Tiesa, populiariausia skiriama kardomoji priemonė yra rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Pernai ji pritaikyta apie 15 tūkst. kartų.
Vidaus reikalų ministerijos Kriminalinių procesų kontrolės skyriaus vedėjo Renaldo Žekonio teigimu, praėjusiais metais iš viso pritaikyta 22 tūkst. kardomųjų priemonių. Iš jų - 1865 arba 8,4 proc. sudarė suėmimai.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Aloyzas Kruopys informavo, kad daugėja skundų dėl galbūt nepagrįsto suėmimo pratęsimo. Pernai Apeliacinis teismas išnagrinėjo 505 tokius skundus, užpernai - 377. 2011 metais panaikinta 11 nutarčių, kuriomis pratęstas suėmimas.
Jo duomenimis, apygardų teismuose praėjusiais metais 5-11 proc. skundų dėl suėmimo pratęstimo pripažinti pagrįstais, ir įtariamieji paleisti.
„Dažniausiai naikinamas suėmimas, kuris pratęstas dėl pagrindo, kad įtariamasis bėgs, slėpsis nuo teismo. Šis pagrindas dažniausiai yra grindžiamas vienintele aplinkybe - nusikalstamų veikų, kuriomis asmuo įtariamas sunkumu, gresiančios bausmės griežtumu, tačiau tinkamai neįvertintos lieka tokios aplinkybės - kaltinamojo turėjimas tvirtų socialinių ryšių: darbo, legalaus pragyvenimo šaltinio, šeimos, būsto buvimas, nebuvimas realių galimybių pasislėpti užsienyje. Taip pat neretai neįvertinama, kad įtariamasis ilgą laiką žinojo apie atliekamą ikiteisminį tyrimą, bet jis niekur nebėgo, nesislėpė“, - sakė A.Kruopys.
„Kol pas mus rašoma, kad žmogus turi giminių užsienyje, tol rašys, kad jis bėgs. Iki šiol yra suimtas žmogus, kuris pats atėjo į Kriminalinės policijos biurą, pranešė apie nusikaltimą, kitus pagal tai dar suėmė, o jis sėdi, nes gali bėgti“, - teisėjų sprendimais stebėjosi advokatas Rimas Andrikis ir pabrėžė, kad jokių įstatymų keisti nereikia, būtina keisti jų taikymą.
Pasak Teisės instituto atstovo Skirmanto Bikelio, pasitaiko atvejų, kai suėmimas skiriamas asmenims, kuriems net negresia laisvės atėmimo bausmė. Pavyzdžiui, Klaipėdoje mėnesiui buvo suimtas grafičių piešimu įtartas jaunuolis.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad pagal statistiką nusikalstamų veikų, ypač sunkių, mažėja, tačiau skirtų suėmimų daugėja.
Vilniaus apygardos teismo pirmininkas Vytautas Zelianka pripažino, kad gavę prašymus skirti griežčiausią kardomąją priemonę - suėmimą, teisėjai kartais susiduria su dilema, ar žlugdyti pradėtą ikiteisminį tyrimą, ar leisti asmenį suimti, net jeigu pagrindai tam labai silpni.
„Tos atsakomybės teisėjai kartais vengia, bijo“, - sakė jis.
