Lietuvos kapucinų Lurdo viceprovincija į Palangoje prie pat kopų gautą pastatą iš viso negalėjo pretenduoti, nes valstybė su šia religine bendrija jau buvo atsiskaičiusi anksčiau kompensuotu turtu.
Toks skandalingas faktas paaiškėjo „Lietuvos rytui” gilinantis į kapucinams prestižinėje pajūrio vietoje perduoto turto istoriją.
Dovanotą sklypą pardavė
Užpraeitų metų rugpjūtį šiai religinei bendrijai perdavus Klaipėdos rajone, Kalniškės kaime, esančius Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai priklausiusius statinius, kapucinams kaip privati nuosavybė atiteko ir pusės hektaro sklypas.
Už Plungėje turėtus pastatus kaip kompensacija vienuoliams Kalniškės kaime perduoti penki statiniai buvo įvertinti 176 tūkst. litų. Vėliau kapucinams perduoto prie jų esančio 51,35 aro sklypo rinkos vertė – apie 130 tūkst. litų. Bet ši suma kažkodėl nebuvo įskaičiuota į vienuoliams perduoto turto vertę.
Savo vardu įregistruotus pastatus ir žemės sklypą kapucinų viceprovincija pernai rudenį pardavė vienam pajūrio verslininkui, užsiimančiam statybų verslu.
Nieko nuostabaus, jei vos 2 kilometrai nuo Gargždų esančioje vaizdingoje vietoje iš kapucinų nusipirktame žemės sklype iškils privatūs namai.
Taikė Žemės reformos įstatymą
Kaip prie religinei bendrijai perduotų pastatų priskirta valstybinė žemė virto privačia? Iš valstybės gavę pastatus kapucinai kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos rajono skyrių prašydami neatlygintinai jiems suteikti ir sklypą.
Vienuolių prašymą patenkinę žemėtvarkininkai rėmėsi Žemės reformos įstatymu, kuriame pasakyta, kad religinėms bendrijoms žemės sklypai neatlygintinai suteikiami prie jų nuosavybės teise turimų pastatų.
Prieš 10 metų Vyriausybė yra nustačiusi, kad prie religinių bendrijų pastatų žemės sklypas suteikiamas tik tokio dydžio, koks būtinas statiniams naudoti pagal jų tiesioginę paskirtį.
Prie perduotų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pastatų vienuoliams buvo atriektas daugiau nei pusės hektaro sklypas, o ir gauti statiniai maldos namais nevirto.
Įžvelgia landą korupcijai
Tokios valstybinės žemės sklypų dalybos religinėms bendrijoms nuostabą kelia daugeliui.
Norint neatlygintinai gauti valstybės žemės paklausioje vietoje, religinei bendrijai, kuriai už prarastą turtą valstybė kompensuoja tik pastatais, privatizuojamų Valstybės turto fondo objektų sąraše užtektų susirasti apkiužusį nenaudojamą statinį.
„Palangoje tokių Turto fondui priklausančių apleistų pastatų yra nemažai.
Tuomet kartu su vos keliolika tūkstančių litų vertu statiniu religinei bendrijai atitektų ir prie jo suformuotas net milijoną litų kainuojantis sklypas, kuris į kompensuojamo turto vertę neįtraukiamas”, – tokioje kompensavimo tvarkoje landas korupcijai įžvelgia teisininkai.
Anot jų, valstybinė žemė prie pastatų kapucinų viceprovincijai neatlygintinai iš viso negalėjo būti perduota.
Pritaikė ne tą įstatymą
Religinei bendrijai valstybinę žemę atiduoti skubėję žemėtvarkininkai nežvilgtelėjo į kitą – Religinių bendrijų teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarkos įstatymą.
Pagal jį Kapucinų Lurdo viceprovincija už natūra negrąžintiną turtą pasirinko kompensavimą tokios pat rūšies ar vertės turtu.
Šiame įstatyme aiškiai pasakyta, kad prie religinėms bendrijoms sugrąžintų pastatų žemės sklypai išnuomojami ne aukciono tvarka.
Teisininkų nuomone, suteikdama žemės sklypą kapucinams Nacionalinė žemės tarnyba turėjo vadovautis ne Žemės reformos, o šiuo atveju aukštesnę galią turinčiu specialiuoju įstatymu, kuris reglamentuoja nekilnojamojo turto atkūrimą religinėms bendrijoms.
Gali būti, kad tai nujautė ir patys kapucinų vienuoliai bei oficialiai jų visus turto atkūrimo reikalus tvarkęs vilnietis advokatas Rimantas Jonynas.
Prie 2011 metų rugsėjį Kalniškės kaime gautų pastatų priskirtas žemės sklypas, kaip Kapucinų Lurdo viceprovincijos nuosavybė, buvo įregistruotas tik pernai birželio 6 dieną, kai religinei bendrijai balandžio pabaigoje jau buvo perduotas pastatas prie kopų Palangoje.
Valstybė nebebuvo skolinga
Prieš karą kapucinų Plungėje valdyti trys pastatai buvo įvertinti 590 tūkst. litų. Tačiau jų nebuvo galima grąžinti natūra, nes šiandien du iš jų yra tapę gyvenamaisiais namais, o trečiajame veikia gimnazija.
Kompensuodama šį prarastą turtą per 2010 ir 2011 metus valstybė kapucinams įvairiose šalies vietose perdavė net 17 statinių, kurių vertė siekė 442 tūkst. litų.
Vienuoliams dar reikėjo atiduoti 148 tūkst. litų vertės turto.
Tačiau Kalniškės kaime viceprovincijai skyrus 130 tūkst. litų vertės žemės sklypą valstybė su šia religine bendruomene jau buvo beveik atsiskaičiusi.
Neskubėdami savo vardu registruoti gaunamo žemės sklypo vienuoliai už trūkstamą turėtų pastatų vertę iš privatizuoti rengiamo valstybės turto išsirinko vos 50 metrų nuo kopų esantį apie 180 kvadratinių metrų ploto statinį.
Vertę derino su vienuoliais
Prieš perdavimą vienuoliams Turto fondas jį buvo įvertinęs 480 tūkst. litų.
Tačiau tokia kaina kapucinams netiko. Jie kreipėsi į Vyriausybės kanclerį, o šis pasirūpino, kad pastatas skubiai būtų vertinamas iš naujo.
Tuomet pačioje brangiausioje pajūrio vietoje esantį pastatą Registrų centras įvertino tik 258 tūkst. litų.
Perduodama šį pastatą kapucinų viceprovincijai konservatoriaus Andriaus Kubiliaus vadovaujama Vyriausybė vadovavosi būtent Registrų centro įvertinimu.
„Per mano darbo praktiką tai buvo pirmas kartas, kai perduodant statinius Vyriausybei netiko mūsų tarnybos atliktas turto vertinimas.
Visais likusiais atvejais, net ir 2011 m. kapucinams atiduodant tris mokyklas ir pastatų kompleksą Kalniškės kaime, pakako mūsų atlikto vertinimo”, – pasakojo Turto fondo generalinė direktorė Aurelija Jakaitienė.
Ketino sumokėti 2 milijonus
Registrų centro atstovas Aidas Petrošius teigė, kad tokia rinkos vertė buvo atlikta lyginamuoju būdu vertinant panašius turto pirkimo ir pardavimo sandorius.
Bet nekilnojamojo turto įmonės „Rolijona” vadovė Ona Mackevičienė sakė, kad pastaruoju metu panašioje vietoje parduodamų pastatų nebuvo, nes taip arti jūros jų paprasčiausiai nėra.
„Tai, kad žemė čia tegali būti nuomojama, yra privalumas, nes tuomet šį objektą gali pirkti ir Rusijos piliečiai.
Kita vertus, šiuo atveju žemės sklypo dydis objekto vertei neturi jokios reikšmės, nes neurbanizuotoje pajūrio juostoje pastatą įgijęs savininkas nevaržomas gali naudotis visu aplink esančiu valstybiniu mišku ir kopomis.
Kurorto centre pastatą nusipirkęs žmogus būtų apribotas savo sklype”, – šios vietos privalumus aiškino nekilnojamojo turto prekyba užsiimanti verslininkė.
Šio objekto privatizavimo seniai laukė mūsų šalies verslininkai, kurie už jį buvo pasiruošę pakloti apie du milijonus litų.
Aukcioną vilkino savivaldybė
Tačiau šiam pastatui paskelbti pardavimo aukciono Turto fondas nesuspėjo, nes Palangos savivaldybė 8 metus piktybiškai vilkino žemės sklypo formavimą, be kurio pastato negalima parduoti.
Beveik 9 arų ploto žemės sklypą tuometis Palangos savivaldybės administracijos direktorius Valerijus Kuznecovas savo įsakymu suformavo tik 2010 metų liepą. Apie tai Turto fondas sužinojo per vėlai.
Dabar įregistruoti suformuotą sklypą stengiasi kapucinų viceprovincija, bet šis procesas įstrigo, nes vienuoliai siekia, kad prie pastato būtų papildomai priskirta apie 70 kvadratinių metrų.
Su gautu pastatu vienuoliai pasielgė netikėtai – vos po 10 dienų iki 2018 metų spalio jį išnuomojo savo advokato R. Jonyno bendrovei „Žinia”, kuri neslepia, kad čia vasarą priims poilsiautojus.
Remontui leidimo neprašė
Vos tik užvaldęs vienuoliams atiduotą statinį advokatas ėmėsi remonto darbų: pakeitė fasado lenteles, langus, duris.
Šiems išorės remonto darbams buvo būtinas projektas ir Palangos savivaldybės leidimas, bet jo R. Jonynas neprašė.
Savavališka statyba griežtai saugomoje pajūrio juostoje iki šiol nesudomino ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos priežiūros inspekcijos.
„Kažką ten lyg ir tikrinome, tačiau ką – pasakyti negaliu”, – teigė inspekcijos Klaipėdos skyriaus vadovė Lilija Misiulienė.
Advokato užvaldytas kapucinų pastatas yra aptvertas tvora, nors žemės sklypas prie jo neįregistruotas.
R. Jonynas aiškino, kad laikina tvora pagal formuojamo sklypo ribas remontuojamą pastatą leido aptverti Nacionalinės žemės tarnybos Palangos skyrius.
Tačiau leidimus tvoroms statyti išduoda savivaldybės administracija, o ji tokio prašymo nėra sulaukusi.
