Šią savaitę šešėlinis milijonierius 46-erių Sergejus Rachinšteinas teisme pasiekė dar vieną įtartiną pergalę. Ir ji, atrodo, tikrai ne paskutinė.
Kukliai šyptelėjęs ir paspaudęs ranką advokatams jis atsisėda ant suolo.
Šįkart – ne ant kaltinamųjų, o ant išteisintųjų.
Ir visai nesvarbu, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pareigūnai ir prokurorai surinko kalnus dokumentų, kurie turėtų įrodyti, kad fiktyvių įmonių tinklą sukūręs verslininkas legalizavo 10 mln. 779 tūkst. litų ir pasisavino 1 mln. 644 tūkst. litų pridėtinės vertės mokesčio (PVM).
Paskelbė ilgą pertrauką
Šie skaičiai kol kas lieka tik prokurorams.
Kai Vilniaus apylinkės teismui pritrūko įrodymų, kad milijonierius praturtėjo nelegaliai, pareigūnai nusprendė smulkiai išdėstyti, kaip byloje atsirado šie skaičiai.
Prokurorai išnagrinėjo kiekvieną įtartiną sandėrį, kurį 11 bendrovių sudarė per ketverius metus. Sukonkretinus kaltinimus, pasisavintų mokesčių suma išaugo dar 65 tūkstančiais litų.
Visa tai prokuratūra pateikė Vilniaus apygardos teismui (VAT), tačiau ir iš jo salės S.Rachinšteinas išėjo triumfuodamas – su šypsena veide.
VAT teisėjų kolegijai vadovaujanti Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė rado dingstį šios bylos toliau nenagrinėti.
S. Rachinšteino advokato prašymu VAT nusprendė kreiptis į Konstitucinį teismą (KT), kad šis išaiškintų, ar nagrinėjant bylą apeliacine tvarka prokuroras galėjo pateikti naujų kaltinimų.
Jei Konstitucinis teismas sutiks priimti šį prašymą, jį nagrinės tik gruodžio mėnesį – toks yra grafikas.
Detales pateikė per vėlai?
Kam reikėjo kreiptis į Konstitucinį teismą, visiškai nesuprantama Vilniaus miesto apylinkės prokurorui Vytautui Kukaičiui.
Apskundęs išteisinamąjį nuosprendį, jis sukonkretino kaltinimus – tokia galimybė yra numatyta Baudžiamojo proceso kodekse.
„Kaltinimų pakeitimas šioje bylos stadijoje yra teisėtas ir pagrįstas. Mes peržiūrėjome kiekvieną dokumentą, kiekvieną čekį ir konkretizavime visų kaltinamųjų vaidmenis”, – „Lietuvos rytui” aiškino V. Kukaitis.
Prašymą kreiptis į KT pareiškęs S.Rachinšteino advokatas Raimundas Lideika teigė, kad, prokurorui pateikus naujų faktų apeliacinės instancijos teisme, kaltinamieji nebeturėtų kur skųstis: „Nusprendęs kreiptis į Konstitucinį teismą VAT daro gerą paslaugą Lietuvos valstybei.
Jei ir toliau būtų leidžiama keisti faktines aplinkybes proceso viduryje, o ne pradžioje, kada nors sulauktume atsiliepimų iš Strasbūro teismo, kad Lietuva pažeidžia žmogaus teises.”
Kol teismai aiškinsis, ar prokuroras turėjo teisę sukonkretinti kaltinimą, S. Rachinšteinas beveik metus galės gyventi ramiai, kurti naujas popierines bendroves, o 2015-ųjų sausį šiems nusikaltimams sueis senatis.
Pergale džiaugiasi iš anksto
S. Rachinšteinas ramiai laukia ir dar vieno VAT sprendimo, kurį teisėjas Dainius Rinkevičius paskelbs kitą savaitę.
Iš bendrovių „Norfos mažmena” ir „Rivona” jo vadovaujama bendrovė „Serneta” nori atgauti 12 milijonų litų už žemės sklypus, kurių vertė – 6,5 milijono litų.
Prieš penkerius metus iš šios įmonių grupės S. Rachinšteino įsteigta nekilnojamojo turto bendrovė „Serneta” Rusijoje įsigijo žemės sklypų, o praėjusių metų vasarą kreipėsi į teismą, kad pardavėjai grąžintų už juos sumokėtus pinigus.
Tačiau suskaičiavus delspinigius ir įvairius mokesčius suma išaugo dvigubai – iki 12 milijonų litų.
Norėdamas užtikrinti ieškinį teismas areštavo bendrovių „Norfos mažmena” ir „Rivona” 24 milijonų litų vertės turto.
„Galėtume susitarti taikiai, jei jis sutiktų grąžinti sklypus, tačiau jų jau nebeturi – pardavė”, – keistą situaciją aiškino prekybos tinklo „Norfa” valdybos pirmininkas Dainius Dundulis.
O S. Rachinšteinas viešai giriasi, kad šią bylą jau laimėjo. Iš jo tai jau girdėjo ne vienas verslininkas.
Jie tik kraipo galvą ir svarsto, kaip šis veikėjas sugeba valdyti teisėjus – o gal daug gudrumo nereikia, užtenka turėti daug pinigų ir žinoti, kaip su jais elgtis.
Gandai apie iš anksto žinomą sprendimą dar nepasiekė Teisėjų tarybos, todėl jos pirmininkas Gintaras Kryževičius juos komentuoti atsisakė. Ką gi, palauksime.
Bando vilkinti bylas
Kodėl S. Rachinšteinui taip sekasi teismuose?
„Galiu pasakyti tik viena – jis naudojasi brangių advokatų paslaugomis.
Tirdami bylas tikrai esame susidūrę su neskaidriais gynybos metodais ir bylų vilkinimu”, – sakė Seimo narys, buvęs FNTT vadovas V.Gailius.
S.Rachinšteino ir jo bendrininkų bylą dėl 10 milijonų litų legalizavimo FNTT pareigūnai baigė tirti 2010-ųjų pradžioje, o teismai taško nepadėjo iki šiol.
Nei parašų, nei parodymų
Kol milijoninės aferos byloje surado S. Rachinšteino pėdsakų, dirbo kelios dešimtys FNTT, Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) ir prokuratūros pareigūnų.
Prokurorų kabinetai buvo užgriozdinti daugiau nei šimtu dėžių su apdulkėjusiais dokumentais, surinktais iš įvairių statybų bendrovių.
Pareigūnai perskaitė kiekvieną dokumentą ir nė ant vieno jų nerado S.Rachinšteino parašų.
Į prokurorų akiratį pateko vienuolika bendrovių, tačiau S.Rachinšteinas nebuvo nė vienos jų akcininkas.
Pareigūnai įtarė, kad jis veikė per tarpininkus.
Nei tyrimo metu, nei teisme jis neatsakinėjo į klausimus ir nieko neaiškino. Bylą nagrinėjant Vilniaus apylinkės teisme, S.Rachinšteinas perskaitė iš anksto parašytus parodymus.
Kartu su S.Rachinšteinu prieš teismą stojo spalvinga publika – jo patėvis Anatolijus Matiažas, benamis Narimantas Šimelis, trys buhalterės ir du milijonieriaus apsaugininkai.
Benamiai tapo direktoriais
S. Rachinšteinas bendrą kalbą rasdavo su visais. Benamis N. Šimelis į susitikimą su S. Rachinšteinu nuėjo tiesiai iš patvorės, kur gurkšnojo pigų vyną.
Į kavinę „Jovarėlis” susitikti su milijonieriumi jį nusivedė už girtavimą iš aukštų pareigų Muitinės departamente atleistas Vaclovas Nevedomskis.
Su dviem apsaugininkais kavinėje laukęs S.Rachinšteinas benamiui pasiūlė tapti vienos bendrovės direktoriumi.
Sutrikusiam vilniečiui buvo paaiškinta, kad rūpintis verslo reikalais jam nereikės, tik kartais pasirašyti vieną kitą dokumentą. Už kiekvieną parašą jam buvo žadama sumokėti po 10–20 litų.
Vieninteliu bendrovės „Kogenta” akcininku ir vadovu tapęs N. Šimelis atlygį buhalterijoje atsiimdavo iš karto, kai tik suraitydavo parašą.
Vilniečiui buvo kilę įtarimų, jog jis dalyvauja nešvariame versle, bet šį darbą jam pasiūlęs V.Nevedomskis ramino, kad jei iškils problemų su policija, S. Rachinšteinas kaipmat viską sutvarkys.
N. Šimelis tuo tikėjo, tačiau prašinėdamas pinigų už kiekvieną parašą jautėsi pažemintas: „Nors esu valkata, ir aš turiu savigarbos. O prieš S.Rachinšteiną visada jausdavausi pažemintas – jo nuolat turėjau ieškoti, prašyti pinigų lyg išmaldos.”
Padėjėjas teismo nesulaukė
Kartą neturėdamas ką valgyti N. Šimelis paprašė, kad darbdavys sumokėtų už fiktyvų parašą.
Milijonierius iš kišenės ištraukė litą ir išrėžė moralą: „Aš moku tik už darbą.”
FNTT pareigūnai N. Šimelį sulaikė ankstų 2006 metų rudens rytą. Jie kartu su V.Nevedomskiu šiukšlių konteineriuose ieškojo tuščių butelių.
Netrukus abu bičiuliai atsidūrė už grotų, o N. Šimelis vienas pirmųjų davė parodymus prieš S. Rachinšteiną.
Bendrovių direktoriais tapusių benamių likimas – skirtingas. V. Nevedomskis mirė būdamas nelaisvėje, o N. Šimeliui 15 mėnesių už grotų išėjo į naudą. Ilgą laiką alkoholio nevartojęs vyras atsigavo ir sustiprėjo.
Sąskaitą pildydavo milijonais
Pareigūnai teigia surinkę duomenų, kad S. Rachinšteino fiktyviai sukurtos bendrovės apgavo ne tik daug solidžių įmonių, bet ir iš valstybės pasisavino per 1,5 milijono litų PVM.
S. Rachinšteinas – geras psichologas, tad greitai įgydavo verslo partnerių pasitikėjimą.
Jis visada laiku sumokėdavo už prekes, kartais net permokėdavo.
Į jo sąskaitas plaukiantys milijonai domino ir Mokesčių inspekcijos pareigūnus.
Jie pastebėjo, kad S. Rachinšteinas 2000–2004 metais grynaisiais pinigais į savo įkurtos nekilnojamojo turto bendrovės „Serneta” kasą įmokėjo beveik 6 milijonus litų.
Milijonierius teigė, jog 5 milijonai litų priklausė Kanadoje gyvenančiam jo tėvui Fimai Rachinšteinui.
Turtingas tėvas tuo pat laikotarpiu bendrovei „Serneta” esą suteikė dar ir 12 milijonų litų paskolą.
Tėvas išsisukti nepadėjo
Tokią versiją S.Rachinšteinas pateikė VMI bei teismams, bet niekas juo nepatikėjo. 2011 metų pabaigoje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas įpareigojo jį grąžinti valstybei 3 milijonus litų.
VMI specialistams įtarimų sukėlė tai, kad į bendrovę „Serneta” per ketverius metus buvo investuota ir jai paskolinta 17 milijonų litų.
Į VMI prašymus deklaruoti savo turtą, santaupas ir nurodyti paskolos šaltinį turtuolis nereagavo, o jam išsiųsti mokesčių inspektorių laiškai keletą metų grįždavo atgal.
Pats S.Rachinšteinas su savo tėvu Mokesčių inspekcijoje pasirodė tik 2008 metų rugsėjo mėnesį, po viešai paskelbtos jo paieškos.
Bet „Sernetos” vadovui taip ir nepavyko įrodyti, kad didžiulėmis pinigų sumomis jį lepino Kanadoje gyvenantis tėvas.
VMI susisiekė su Kanados mokesčių inspekcija, kuri nustatė, kad F.Rachinšteinas neturėjo finansinių galimybių perduoti sūnui daugiau nei 13 milijonų litų.
Kad į Lietuvą atvežė dideles pinigų sumas, paneigė ir Kanadoje apklaustas milijonieriaus tėvas. Jo žodžius patvirtino ir Muitinės departamentas – atvykdamas į Lietuvą Kanados pilietis F. Rachinšteinas keleivių deklaracijų nepildė.
Verslo pradžia – prekyba metalais
* Iš Klaipėdos kilęs ir nemažai laiko Latvijoje gyvenęs S. Rachinšteinas prieš keletą metų buvo laikomas vienu turtingiausių žmonių Baltijos šalyse.
* Jo įmonės veikia ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje bei Kaliningrado srityje. 1984 metais S. Rachinšteinas pradėjo studijuoti tuomečiame Vilniaus inžineriniame institute.
* Po mokslų vyras pradėjo verstis prekyba metalais ir greitai praturtėjo.
* Už pinigus, gautus iš prekybos metalais, maždaug nuo 1990 metų S.Rachinšteinas pradėjo supirkinėti sostinės parduotuves.
* Per tarpininkus jis įsigijo tuo metu garsius prekybos centrus „Saturnas”, „Vilniaus vaivorykštė”, „Jovarėlis” ir kitus.
* Vėliau taip pat kitų žmonių vardu įsteigė firmą „Janvika”, kuri S. Rachinšteino nupirktas parduotuves išsinuomojo už gerokai didesnes negu rinkos kainas.
* „Janvikoje” vadybininke dirbo S. Rachinšteino žmona Rita Švaikovskaja, o „Janvikos” vyriausioji buhalterė Dalia Varanavičienė tvarkė ir S.Rachinšteinui priklaususių bendrovių „Saturnas”, „Vilniaus vaivorykštė”, „Everita”, „Čelestina” finansinius reikalus.
* Vėliau jo bendrovė „Serneta” ėmė statyti prekybos centrus ir nuomoti juos didiesiems prekybos tinklams „Norfa”, „Rimi” ir „Maxima”. Jam priklauso apie 30 pastatų, kuriose įsikūrusios žinomos parduotuvės.
* Po kiek laiko paaiškėjo, kad pastatus nuomojantis verslininkas nuomininkams nurodydavo didesnį patalpų plotą, nei jis yra iš tikrųjų.
* Taip už nuomojamas patalpas S. Rachinšteino kontroliuojamos įmonės gaudavo daugiau pinigų negu būtų gavusios už faktiškai nuomojamą plotą.
* „Norfos mažmenai” pamėginus išsireikalauti permokas, kurios siekė per 800 tūkstančių litų, „Serneta” bandė pradėti jos bankrotą. Bet 2011 metais teismas nusprendė, kad tai – nesąžiningas siekis daryti spaudimą.
