Sausį bankais pasitikėjo 30,5 proc., o nepasitikėjo 35,9 proc. gyventojų. Dabar šie skaičiai yra atitinkamai 21,6 ir 51,2 procento. Beveik neabejotina, jog iki kitos apklausos nepasitikinčiųjų dar padaugės.
Labai panašios tendencijos buvo 2011-ųjų pabaigoje, kai valdžia numarino „Snorą”. Apie šio banko mirtį buvo paskelbta tų metų lapkričio viduryje, o „Vilmorus” apklausa vyko 11–20 dienomis, todėl į šį įvykį spėjo sureaguoti tik dalis žmonių. Užtat kita apklausa bankams buvo dar nepalankesnė.
Primename, kaip tuomet kito piliečių nuotaikos.
2011 metų spalį bankais pasitikėjo 44,2 proc., nepasitikėjo 22,4 proc., lapkritį – atitinkamai 39 ir 30,9 proc., o gruodį – 19,8 ir 54,5 proc. apklaustųjų.
Šįkart visuomenė jautriai reagavo ir į kitas aktualijas.
Pavyzdžiui, neliko nepastebėti Lietuvos lenkų rinkimų akcijos pirmininko Valdemaro Tomaševskio akibrokštai. Siekdamas savų politinių tikslų šis veikėjas buvo pradėjęs šantažuoti Vyriausybę – grasindamas pasitraukti iš keturių partijų valdančiosios koalicijos.
Viso šio skeryčiojimosi rezultatas toks: sausį V. Tomaševskį palankiai vertino 9,9 proc., nepalankiai – 45,6 proc. apklausos dalyvių, o vasarį – atitinkamai 7,2 ir 55,5 procento.
Tokie pokyčiai leido konservatorių lyderiui Andriui Kubiliui pagaliau atsikratyti nemėgstamiausio šalies politiko (nepalankios nuomonės persveria palankias 44,3 proc.) karūnos, kurią šiuo metu nešioja V. Tomaševskis (minus 48,3).
Palankiausiai žmonės toliau vertina premjerą Algirdą Butkevičių ir prezidentę Dalią Grybauskaitę. Tiesa, pastarosios atžvilgiu yra daugiau kritiškai nusiteikusių gyventojų.
Šalies vadovė atsigriebia kitoje lentelėje, apklausos dalyviams atsakant į klausimą „Kurie Lietuvos visuomenės veikėjai geriausiai atstovauja jūsų interesams?” Už D. Grybauskaitę čia balsavo 20,5 proc., už A. Butkevičių – 17,2 proc. respondentų.
Taip pat daug didesnė dalis piliečių iki šiol labiau pasitiki Prezidentūra nei Vyriausybe.
Partijų rikiuotėje permainų faktiškai nėra. Toliau įtikinamai pirmauja socialdemokratai, o įkandin jų žengia „darbiečiai”, konservatoriai ir „tvarkiečiai”.
Tačiau užsimojusių susijungti valdančiųjų Darbo bei „Tvarkos ir teisingumo” partijų vadovų Viktoro Uspaskicho ir Rolando Pakso populiarumas pastaruoju metu akivaizdžiai mažėja.
Tarkime, dar prieš mėnesį 5,6 proc. žmonių manė, kad būtent „darbiečių” vedlys geriausiai atstovauja jų interesams, o šiuo metu tokių liko tik 3,7 procento.
Dar mažiau gerbėjų turi „tvarkiečių” lyderis, nors jis vertinamas ir kiek palankiau.
Skelbiant šiuos apklausos rezultatus nuoroda į „Lietuvos rytą” būtina.
