Dėl gerokai kruopštesnės kontrolės eksperimente dalyvavusios Akmenės, Panevėžio, Radviliškio, Raseinių ir Šilalės rajonų savivaldybės per pirmuosius metus sutaupė net 24 milijonus litų.
Visi šie pinigai liko savivaldybėms, jos galėjo parengti daugiau socialinių projektų, labiau padėti toms šeimoms, kurioms paramos išties reikia.
„Tikėjomės, kad rezultatas bus geras, bet labiausiai nustebino bendruomenės narių aktyvumas”, – sakė šį projektą prižiūrinti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinės aprėpties departamento Piniginės paramos skyriaus vedėja Svetlana Kulpina.
Per metus pasiekta pažanga įkvėpė pokyčiams: nuo 2014-ųjų ketinama nurodyti visoms Lietuvos savivaldybėms, kad tik jos bus atsakingos už socialinių pašalpų išmokėjimą. Tam jau rengiamas įstatymo projektas, kuris bus perduotas svarstyti Vyriausybei.
Išretėjo vargetų gretos
Daugiausia pinigų liko Akmenės rajono biudžete.
Praėjusiais metais akmeniškiai socialinėms pašalpoms ir įvairioms kompensacijoms iš valstybės biudžeto gavo 15,5 mln. litų.
Tačiau per metus panaudota vos daugiau nei pusė pinigų – 8,4 mln. litų.
„Liko 7,1 mln. litų, kurie skirti ne pravalgyti, o įvairiems socialiniams projektams, kad naudą pajustų visa bendruomenė, – „Lietuvos rytui” sakė Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas. – Tiesa, rajonas turėjo gauti iš valstybės biudžeto 700 tūkstančių litų didesnę sumą.”
Politikas pripažino, kad padėtį pagerino ir šilti žiemos mėnesiai, nes išmokėta mažiau kompensacijų už šildymą.
Šiuos žodžius patvirtino ir projekto prižiūrėtoja S.Kulpina. Pasak jos, objektyviausias rodiklis šiuo atveju yra ne išmokėtos ar sutaupytos sumos, bet socialinių išmokų gavėjų skaičius.
Visoje Lietuvoje pašalpų gavėjų per metus pagausėjo 0,4 proc., o šiose penkiose savivaldybėse sumažėjo 13,6 proc.
Didžiausias pokytis užfiksuotas Šilalės rajone. Čia per metus pašalpas gaunančių žmonių skaičius sumažėjo net 33,1 proc.: 2011 metais jų buvo 3005, pernai – 2009.
Iš eksperimente dalyvavusių pašalpos gavėjų padaugėjo tik Radviliškio rajone – nuo 4361 iki 4390.
Bet radviliškiečiams vis tiek liko nemenka suma – kitiems projektams jie galėjo panaudoti beveik 2,5 milijono litų.
Skyrė ir papildomos paramos
S. Kulpina aiškino, kad eksperimento tikslas – ne sutaupyti, o padėti tiems, kuriems labiausiai reikia: „Akivaizdu, kad piniginė socialinė parama tapo taiklesnė, skaidresnė.”
Valdininkės nuomone, puikius rezultatus lėmė viešumas ir aktyvus bendruomenės dalyvavimas, prasidėjęs glaudesnis bendradarbiavimas tarp valdžios institucijų, išsamesnė, detalesnė individualių atvejų analizė, teigiamas visuomenės požiūris ir racionalus lėšų skirstymas.
„Bandymų klaidingai rėkti, kad norima tiktai atimti, buvo ne vienas.
Tačiau tikslas yra kitas – suteikti paramą tiems, kuriems išties jos reikia.
Naujoji tvarka netgi palengvino padėtį, nes savivaldybės gali taikyti išimtis ir suteikti didesnę paramą”, – pritarė V. Mitrofanovas.
Pavyzdžiui, Akmenės rajone per metus tokia išimtis pritaikyta 154 kartus.
O atlikus 1440 gyventojų gyvenimo sąlygų patikrinimą net 181 kartą nutarta socialinės pašalpos neskirti.
„Buvo atėjusi moteris, auginanti 11 vaikų. Daugiavaikei šeimai buvo tikrai sunku verstis iš 3 hektarų ūkio, poros karvių ir kelių kiaulių.
Kad galėtų nusipirkti žieminių batų ir šiltų striukių, jiems išimties tvarka skyrėme 3000 litų”, – pasakojo Akmenės meras.
Teko tramdyti gudragalvius
Mėginimas pažaboti neteisėtai pašalpas gaunančias šeimas ir asmenis nebuvo lengvas. Mat per daugelį metų kai kur sukurta nepriekaištingai veikianti išmokų kaulijimo sistema.
Todėl pirmąjį pusmetį eksperimente dalyvaujančių savivaldybių ir ministerijos atstovai kiekvieną mėnesį rinkosi į pasitarimus, kuriuose dalytasi patirtimi, įžvalgomis, sukurtais metodais gudragalviams tramdyti.
Iš pradžių pašalpų gavėjai suskubo deklaruoti neturintys gyvenamosios vietos, todėl registravosi prie savivaldybių. Tokių nestinga – visoje šalyje yra beveik 100 tūkstančių gyvenamosios vietos neturinčių žmonių.
Pastebėta, kad gudragalviai dėl pašalpų netgi perregistruodavo savo turtą giminaičiams.
Šį procesą savivaldybės pristabdė, kai pareikalavo nurodyti adresą, kuriuo galima siųsti sąskaitas už šiukšlių tvarkymą.
„Mes reikalavome atsivesti žmogų, kuris pasirašytų, kad pašalpos gavėjas tikrai gyvena jam priklausančiame būste”, – pasakojo V. Mitrofanovas.
Pamažu reikalavimų sąrašas buvo paildytas punktais, kad pašalpos prašytojas privalo padengti tam tikrą dalį skolų už būstą, komunalines paslaugas, elektrą, vaikų darželį.
Rezultatas buvo pasiektas iškart – Akmenėje piktybiškai augusi ir 0,5 mln. litų pasiekusi skola už socialinio būsto nuomą išsyk nustojo didėti.
Pradėjo veikti bendra sistema
Ne mažesnį efektą davė ir prasidėjęs aktyvus savivaldybių bendradarbiavimas su valstybinėmis institucijomis – Valstybine mokesčių inspekcija, Darbo birža, policijos komisariatais.
Pašalpų gavėjams labai patiko nurodymas iškart išmokėti bedarbio pašalpą, vos tik žmogus kreipiasi į Darbo biržą. Pastebėta, kad išmoką gavę asmenys po kelių dienų oficialiai išsiregistruoja.
Tuomet savivaldybės pasiūlė skubiai įteisinti nuostatą, kad tokiems gudragalviams būtų 3 mėnesiams atimta teisė gauti išmoką.
„Pašalpų neturi gauti iš kontrabandos, naminės degtinės gamybos ir prekybos gyvenantys asmenys.
Pinigai neturi būti mokami ir sėkmingai dirbančios tarptautinio gabenimo įmonės vadovui, kuris įsidarbinęs ketvirčiu etato ir rodo oficialias 200 litų pajamas”, – pasakojo apie įvairias aferas Akmenės meras.
Naudą pajuto visi
Pašalpų kaulytojų gretas sumažino ir įteisinta nuostata, kad išmokos gavėjai turi dirbti visuomenei naudingą darbą.
Nemaža dalis pašalpininkų iš išlaikytinių gretų pasitraukė vien dėl minties, kad reikės eiti tvarkyti parko ar skvero.
Likusieji įsitraukė į viešųjų darbų programą, todėl eksperimente dalyvaujančių savivaldybių teritorijos tapo kone pavyzdinės.
Radviliškiečiai jau vidurvasarį kalbėjo, kad seniūnams tenka gerokai pasukti galvą, kokią teritoriją dar sutvarkyti.
Neišmokėtus pinigus savivaldybės paskiria ne valdininkų algoms, o socialiniams projektams, tokioms programoms, kurių naudą pajustų visa bendruomenė.
„Mes įrengėme naujas žaidimų aikšteles, visame rajone naktimis įjungėme apšvietimą, tvarkome dviračių takus ir pavėsines. Įrengsime saugias autobusų stoteles, pertvarkysime daugiabučių šildymo sistemas, finansuosime atskirą alkoholizmo prevencijos programą. Penktadalis sumos atiteko seniūnijoms, nes būtent jos dirba didžiausią darbą”, – pasakojo V. Mitrofanovas.
Nutarė paspartinti procesą
Prieš eksperimentą visų penkių savivaldybių vadovai dvejojo, ar verta rizikuoti.
Akmenės meras V.Mitrofanovas ir dabar įsitikinęs, kad šis sprendimas gali pakenkti jo politinei karjerai: „Jei būtų tiesioginiai mero rinkimai, beveik neabejoju, kad manęs neišrinktų.”
Meras neabejoja tik dėl to, kad tikslas per trejus metus sumažinti pašalpų gavėjų skaičių trečdaliu bus įgyvendintas. Optimistiškai nuteikė jau pirmaisiais metais pasiektas rezultatas – paramą gaunančių asmenų rajone sumažėjo net 24,1 proc.
„Nuo 2014 metų savarankiškas socialinių pašalpų mokėjimas bus perduotas visoms savivaldybėms.
Aišku, didmiesčiuose yra kitaip, žmonės nepažįsta vieni kitų, kaip mažuose miesteliuose. Tačiau yra ir kitokių būdų, kaip į šį procesą įtraukti bendruomenę”, – optimistiškai kalbėjo ir S. Kulpina.
