Jau beveik antraisiais namais lietuvių ūkininkams tapusiame Briuselyje dėl savo teisių nuolat piketuojantys Lietuvos, Latvijos, Estijos žemdirbiai baiminasi, kad toks „taupus” biudžetas panaikins net ir teorines jų galimybes konkuruoti su Vakarų Europos žemdirbiais, neleis kilstelėti tiesioginių išmokų Baltijos šalių ūkininkams bent iki ES vidurkio.
Paskutinė Lietuvos ūkininkų viltis - Europos Parlamentas, kuris dėl 2014-2020 metų biudžeto balsuos kovą–balandį. „Ūkininko patarėjas” teiraujasi Lietuvoje išrinktų europarlamentarų, ar Europos Parlamentui užteks politinės valios patvirtinti tokią naują ES daugiametę finansinę programą, kuri nesužlugdytų pokomunistinių šalių žemdirbių, ar per kelias savaites, likusias iki lemiamų balsavimų, Lietuvos europarlamentarai bando būti Lietuvos žemdirbių „lobistais” ir stengiasi įtikinti kolegas iš didžiųjų ES valstybių, kad Baltijos šalių ūkininkams didesnės tiesioginės išmokos – ne prabanga, bet gelbėjimosi ratas nuo ekonomikos krizės, kuri iki šiol mažiausiai ES remiamus estų, latvių ir lietuvių kaimo žmones prislėgė sunkiau negu Vakarų bei Pietų Europos ūkininkus.
EP Europos konservatorių ir reformistų frakcijos vadovybės narys, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos pirmininkas Valdemaras Tomaševskis: „Balsavimas dėl ES 2014-2020 metų biudžeto gali būti palankus pokomunistinių šalių žemdirbiams, jeigu Lietuvos ūkininkams draugiški europarlamentarai sugebės įtikinti abejojančius kolegas, kad Baltijos šalių žemės ūkiui tikrai reikalinga pagalba, o didesnės tiesioginės išmokos padėtų Lietuvos, Latvijos, Estijos žemdirbiams išsigelbėti nuo krizės ir našiau, naujoviškiau ūkininkauti.
Svarbus argumentas per diskusijas dėl biudžeto - kokybišką, sveiką žemės ūkio produkciją turėtų įpirkti visų Europos Sąjungos šalių piliečiai. Sutartis dėl Europos Sąjungos veiklos principų nurodo: „(...) draudžiama bet kokia diskriminacija dėl pilietybės” (18 str.), o sutarties 40 straipsnio 2 dalis tiesiog reikalauja iš bendrosios ES rinkos pašalinti bet kokią gamintojų ar vartotojų diskriminaciją.
Iš tiesų dažnai šios nuostatos nesilaikoma. ES senosios šalys gauna nepalyginamai didesnes tiesiogines išmokas, negu Lietuva. Skursta mūsų ūkininkai, kenčia vartotojai, nes priversti daugiau pinigų išleisti maistui. Tai labai neteisinga ir negali ilgiau tęstis.
Bet „lobizmas“ veiksmingas tik tada, kai vyksta nuolat, o ne vien svarbių sprendimų išvakarėse. Iš mūsų europarlamentarų vienintelis esu Europarlamento Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto narys (pavaduojantis). Kiti Lietuvai atstovaujantys EP politikai susigriebė rūpintis agrariniais reikalais tik tuomet, kai 2011 m. birželio 23 d. buvo patvirtinta prieštaringai vertinama Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) grupės europarlamentaro vokiečio Alberto Desso rezoliucija „Dėl ES Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) artėjant 2020-iesiems.
Tinkamiausi būdai apsirūpinti maistu, gamtos ištekliais ir išsaugoti teritorinę pusiausvyrą”. Tik tada, kai balsai dėl rezoliucijos jau buvo suskaičiuoti, europarlamentarai pradėjo rinkti parašus, susitikinėti su žemdirbių organizacijomis. Aš dar 2011 m. kovo mėnesį siūliau pataisą A. Desso projektui - kiekviena ES narė turėtų gauti ne du trečdalius, o 90 proc. ES vidutinių tiesioginių išmokų.
Per plenarinius posėdžius kelis kartus pasisakiau apie nelygiateisę ES šalių pienininkų padėtį, atsirandančią dėl nevienodų tiesioginių išmokų. 2010 m. vasario 24 d. su latve Sandra Kalniete bei Lenkijos atstovais Mirosławu Piotrowskiu ir Januszu Wojciechowskiu raštu paraginome Europos Parlamentą peržiūrėti BŽŪP gaires ir sulyginti tiesiogines išmokas, padidinti ES paramą 2004-2007 metais į ES įstojusioms šalims. Pareiškimą pasirašė 53 EP nariai.
2011 m. kovo 1-4 dienomis Vilniuje Europos konservatorių ir reformistų frakcijos europarlamentarai su žemės ūkio ekspertais kelias valandas svarstė BŽŪP ateitį nuo 2014 m. bei lygino tiesiogines išmokas senosiose ir naujosiose ES šalyse .
2011-ųjų spalio pabaigoje kartu su Estijos, Latvijos, Lietuvos europarlamentarais išsiuntėme laišką EK Žemės ūkio ir kaimo plėtros įgaliotiniui Dacianui Ciolosui reikalaudami garbingų tiesioginių išmokų.
2012 m. mes, keli Europos konservatorių ir reformistų frakcijos nariai, įregistravome pataisą Nr. 500, kad visoms ES šalims tiesioginės išmokos būtų lygios, nacionaliniai paramos „vokai” ES valstybėms ne „istoriškai susiklostytų”, o jau 2013 m. priklausytų nuo pagrindinio ES išmokų vidurkio (apie 265 EUR už hektarą). Tuo atveju, tarkime, Lietuvos pajamos beveik padvigubėtų (nuo 140 EUR/ha padidėtų iki 265 EUR/ha).
Tai vienintelis protingas ir teisingas būdas paskirstyti tiesiogines išmokas ES valstybėms. Bet koks kitas variantas reikštų dalies ES narių diskriminaciją ir ekonominę nelygybę. Mažesnes išmokas pasmerktų gauti šalių žemės ūkis būtų laipsniškai sunaikintas. Tokius pražūtingus poslinkius nesunkiai galima pastebėti Lietuvoje.
ES agrarinei politikai reikia skirti daugiau dėmesio – ją labiau finansuoti, muitais veiksmingiau apsiginti nuo pigios, kartais nesąžiningos trečiųjų šalių konkurencijos.
Privalome veikti čia ir dabar, nelaukdami, kol įsigalios nepalankūs sprendimai.”
EP Socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijos narė, Lietuvos socialdemokratų partijos vicepirmininkė Vilija Blinkevičiūtė: „Europos Sąjungos biudžetas pirmą kartą yra taip stipriai sumažintas – net 35 mlrd. eurų. Deja, tai skaudžiai atsilieps svarbioms europinėms ES konkurencingumo, naujų darbo vietų ir ekonomikos plėtros programoms.
Nors ir nepavyko išsiderėti tokių tiesioginių išmokų ūkininkams, kokių norėtųsi, parama Baltijos šalių žemdirbiams didės 70 procentų. Europos Parlamentas visada siekė, jog ES biudžetas nemažėtų, nes Bendrijos socialinė ir ekonominė būklė nėra gera.
EP Socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso (S&D) frakcija apie BŽŪP reformos poveikį ūkininkų likimams rengiasi nuodugniai pasikalbėti su EK Žemės ūkio ir kaimo plėtros įgaliotiniu D. Ciolosu bei ES komisaru Janezu Potočniku, atsakingu už aplinkos apsaugą. Šiems pareigūnams priminsiu, kad ekonominė ir finansinė krizė mūsų regioną paveikė tikrai ne mažiau nei kitas Europos Sąjungos valstybes.”
EP frakcijos „Laisvės ir demokratijos Europa” narys, Lietuvos tvarkos ir teisingumo partijos pirmininkas Rolandas Paksas: „Mūsų žemdirbių „lobistu“ bandau būti visą kadenciją. Būtent bendromis pačių žemdirbių, europarlamentarų ir kitų institucijų pastangomis pavyko pasiekti, kad dabartinis mūsų ūkininkams siūlomas tiesioginių išmokų variantas yra geresnis už pradinį. Žinoma, tikėjomės ir vis dar viliamės daugiau. Svarbiausia, kad išmokos Lietuvos žemdirbiams didėtų iškart.
Nedora būtų juos pasmerkti dar vienam pereinamajam laikotarpiui. Baltijos šalių europarlamentarai paragino Europos Parlamento ir ES Komisijos vadovus, už žemės ūkį ir kaimo plėtrą atsakingą ES komisarą bei Europarlamento frakcijas suteikti vienodas konkurencijos sąlygas ES ūkininkams, nustatyti ne ilgesnį kaip 3,5 metų pereinamąjį laikotarpį tiesioginėms išmokoms sulyginti, o mažiausias išmokas nuo 2014 m. pradėti kelti iki ES vidurkio. Daug įtikinėta ir įrodinėta, bet ir dabar, belikus visai nedaug laiko iki lemiamų balsavimų, neaišku, ar pavyks palenkti didelių ir įtakingų ES valstybių atstovus. Vis dėlto neabejotinai bandysime tai padaryti su visu lietuvišku atkaklumu.”
EP Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcijos narė, „darbietė“ Justina Vitkauskaitė-Bernard: „Užkulisiuose su savo politinės grupės kolegomis daug kalbuosi dėl išmokų žemdirbiams. ES ateinančių šešerių metų finansinę programą Europos Parlamente patvirtinti bus nelengva, nes visos trys didžiosios jo politinės frakcijos nenori deficitinio biudžeto.
ALDE frakcija, kuriai priklausau, nuolat primena tris svarbiausias kliūtis - vasario 8 d. Briuselyje Vadovų Tarybos pasiektas „kompromisas” žada Bendrijos ūkiui per 50 mlrd. eurų deficitą. Antra – užsimota lėšas mažinti gyvybiškai svarbiems ūkio „varikliams”: transportui, energetikai, informacinių technologijų pramonei, moksliniams tyrimams, taip pat numatoma karpyti išlaidas jaunimo mainų ir studijų programoms.
Trečia - iš galimų biudžeto sandaros būdų sąrašo dingo vadinamieji „savieji ištekliai”, nors iš pradžių Europos Komisija bei ES Tarybos pirmininkas Hermanas Van Rompuy siūlė visuotinį finansinių sandorių mokestį. Suprantama, kad Lietuvos ūkininkams ES biudžeto mažinimas - labai opi tema, nes ir iki šiol jų gaunamos tiesioginės išmokos buvo nesąžiningai mažos, palyginti su tuo, kas atitenka Vakarų Europai.
Tačiau iš krizės vis dar neatsigaunančios ES biudžetas skaudus ne tik žemės ūkiui. Sutinku, jog padoriausia būtų ES agrarinę paramą visų pirma ir labiausiai apkarpyti toms šalims, kurios iki šiol gaudavo pernelyg daug.
Tačiau neįmanoma nepastebėti, kaip dauguma EP narių, išrinkti galingose ES „branduolio” valstybėse, nenori ir nesutinka, kad jų ūkininkams būtų mažinamos tiesioginės išmokos. Taigi susiduriame su nenumaldomais faktais: biudžetas bus deficitinis, gal Europarlamentui pavyks išsiderėti, kad jis kažkiek didėtų (arba ne).
Bet kokiu atveju panašu, kad apčiuopiamų galimybių didinti išmokas ūkininkams lyg ir nėra. Kita vertus, manoma, kad tai, ką Lietuva išsiderėjo iš ES Tarybos - neblogas laimėjimas. Atrodo, belieka tikėtis, kad pavyks išsaugoti tai, dėl ko susitarta vasario 7-8 dienomis, o Lietuvos ūkininkai nepatirs dar didesnio kartėlio.
Mes, keli europarlamentarai (aš, Zigmantas Balčytis, Laima Andrikienė ir Juozas Imbrasas), praėjusią savaitę susitikome su būreliu Lietuvos Seimo narių ir kalbėjomės apie politines nuotaikas, jėgų išsidėstymą Europos Parlamente artėjant lemiamiems balsavimams dėl biudžeto ir tuos tylius mūšius, kurie vyksta dėl kiekvienos ES gyvenimo srities (ekonominės, kultūrinės, socialinės, sveikatos apsaugos) būsimojo finansavimo. Galiu patikinti, jog mes, visi keturi europarlamentarai iš Lietuvos, nuoširdžiai pritariame mūsų ūkininkų pasipiktinimui dėl nesąžiningų išmokų, tačiau tikrovė tokia, kad dabar svarbiausia neprarasti jau išsiderėtos paramos ir ginti mūsų šalies interesus nuo didžiųjų valstybių diktato. Būtinai reikia kovoti tada, kai įmanoma. Deja, apie tiesiogines išmokas to negalima pasakyti.”
EP frakcijos „Laisvės ir demokratijos Europa” narys, Lietuvos tvarkos ir teisingumo partijos vicepirmininkas Juozas Imbrasas: „Stengsiuosi, jog Europos Sąjungos 2014-2020 metų biudžete būtų numatyta tiek lėšų Baltijos šalių žemdirbiams, kad jiems skiriamos tiesioginės išmokos per kelerius pirmuosius finansinio laikotarpio metus pasiektų 90 proc. ES vidurkio.”
EP Socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijos atstovas, Lietuvos socialdemokratų partijos narys Justas Vincas Paleckis: „Kartu su kolegomis socialdemokratais Vilija Blinkevičiūte ir Zigmantu Balčyčiu, Lietuvos atstovais iš kitų frakcijų, taip pat Latvijos ir Estijos europarlamentarais kelerius metus rūpinomės, kad mažiausias Europos Sąjungoje tiesiogines išmokas gaunančių Baltijos valstybių žemdirbių diskriminacija būtų svarstoma EP Žemės ūkio ir kaimo plėtros, Biudžeto komitetuose, rašėme pataisas EP rezoliucijoms, kreipėmės į Europarlamento pirmininką bei frakcijų vadovus, rengėme spaudos konferencijas, seminarus.
Kiek galėdami palaikėme Baltijos šalių ūkininkų organizacijų pilietines akcijas Briuselyje, kartu su mano padėjėju Jurgiu Gursčiu padėjome organizuoti visus keturis lietuvių, latvių ir estų ūkininkų piketus prie svarbiausių ES įstaigų.
Kas nenorėtų, kad Lietuvos kaimas atgytų, jauni žmonės liktų ūkininkauti... Bet dabar to sunku tikėtis, nes mūsų žemdirbių ir Vakarų Europos fermerių ūkininkavimo išlaidos beveik tokios pačios, aplinkosaugos, gyvūnų gerovės, maisto saugos reikalavimai vienodi visoje Bendrijoje, o ES tiesioginės išmokos Baltijos šalių žemdirbiams - 3 kartus mažesnės.
Ne kartą apie tai kalbėjomės su Europos Parlamento pirmininku socialdemokratu Martinu Schulzu. Jis supranta, kad reikėtų greičiau padidinti išmokas Estijos, Latvijos, Lietuvos ūkininkams – tik taip jie galėtų be skolų bankams modernizuoti savo ūkius, diversifikuoti (keisti, paįvairinti) gaminamą produkciją.
Tada iš tikrųjų pamatytume, kad vystosi ne tik Lietuvos grūdininkystė, kaip iki šiol, bet gyvulininkystė, paukštininkystė, kiti agrariniai sektoriai. Nuo to sustiprėtų ir visa mūsų ekonomika. Jaučiame EP socialdemokratų frakcijos paramą - juk laimėtų ne tik Baltijos šalių ūkininkai, bet ir Europos vartotojai, galėdami pasirinkti daugiau ir įvairesnių maisto produktų šiais didėjančio jų poreikio laikais.
Dar viena aplinkybė, kurios kažkodėl nepastebėjo Lietuvos politikai ir žiniasklaida. Europos Parlamentui atmetus suderėtą 2014-2020 metų finansinę programą, būtų balsuojama tik dėl kasmetinio ES biudžeto. Kol iš naujo nebūtų persiderėta, Lietuvos ūkininkai gautų tokias pat išmokas, kaip ir dabar.
Pagrindinės Europos Parlamento frakcijos rengiasi viešai, oficialiai paraginti ES Tarybą rasti papildomų lėšų svarbiausioms Bendrijos ūkio ir socialinėms sritims. Socialistų ir demokratų frakcija reikalauja, kad patvirtinta programa po 2-3 metų turėtų būti peržiūrėta, atsižvelgiant į naują ekonominę padėtį. Tai vėl leistų svarstyti svarbius Lietuvos ir kitų šalių ūkininkams reikalus.“
