Punsko lietuvių mokyklose – nerimas ir viltis

Punsko valsčiaus taryba dar nepriėmė sprendimo uždaryti tris mokyklas.

Navinykų mokykloje, pastatytoje 1964-aisiais, mokosi 28 mokiniai.<br>L. Juodzevičienė
Navinykų mokykloje, pastatytoje 1964-aisiais, mokosi 28 mokiniai.<br>L. Juodzevičienė
Daugiau nuotraukų (1)

Loreta Juodzevičienė

Feb 25, 2013, 8:42 PM, atnaujinta Mar 11, 2018, 2:25 AM

Pirmadienį jie lankėsi Seinuose, Punske bei ketinamose uždaryti Vidugirių bei Navinykų mokyklose.

Punsko valsčiuje su viršaičiu Vytautu Liškausku, Punsko valsčiaus tarybos pirmininku Valdu Krakausku, Punsko Dariaus ir Girėno pagrindinės mokyklos ir gimnazijos direktoriumi Jonu Vydra, Seinų „Žiburio“ gimnazijos direktoriumi Algirdu Vaicekausku, „Aušros“ leidinio redaktore Irena Gasperavičiūte bei ketinamų uždaryti trijų mokyklų direktorėmis svečiai iš Lietuvos aptarė problemą bei jos sprendimo būdus.

Punsko valsčiaus taryba dar nepriėmė sprendimo uždaryti tris mokyklas.

„Kalbame tik apie ketinimą. Taryba atsižvelgė į valsčiaus finansinę bei ekonominę būklę. Visiems reikia išgyventi – ir ūkininkams, ir verslininkams, ir vaikų darželiams bei saviveiklininkams“, – sakė V. Krakauskas, paaiškindamas, kodėl tarybos dauguma balsavo už šių švietimo įstaigų panaikinimą. Iš 15-os tarybos narių – 13-a yra lietuviai.

Punskiečiai teigė, kad Lenkijos valdžia žadėjo padidinti lietuviškų mokyklų mokinio krepšelį 80 proc., tačiau jį padidino tik 20 proc.

Punsko savivaldybė mokyklų išlaikymui skiria apie 2 mln. zlotų (per 1,5 mln. litų).

Viršaitis V. Liškauskas teigė, kad švietimui per metus reikia 2 mln.400 tūkst. zlotų: „Pinigų nėra, ir nėra iš ko jų tikėtis. Trūksta ir mokytojų algoms“.

Jei būtų uždarytos Vidugirių, Pristavonių ir Navinykų mokyklos, pusšimtis moksleivių lietuviškai galėtų mokytis tik Punske ar Seinuose.

„Tai nėra vien tik finansinis klausimas. Tai yra ir kultūros, identiteto ir tautinės mažumos išsaugojimo klausimas. Reikia ieškoti resursų lenkiškose klasėse. Jos Punske ir Seinuose neturėtų turėti išskirtinių sąlygų, kurias sukuria krepšelio sistema. Tokia padėtis yra skandalas. Mokinio krepšeliai Lietuvoje jau atliko savo vaidmenį – sunaikino mažas mokyklas.

Reikia kviesti visuomenę aukoti lietuviškoms mokykloms Lenkijoje. Žmonės pakiltų ir suvoktų, kad tai yra kilnus reikalas“, – teigė R. Ozolas.

A. Medalinskas akcentavo, jog Lenkijos vyriausybė nevykdo savo įsipareigojimo finansuoti tautinių mažumų klases: „Ar mūsų valdžios kalbėjo apie tai? Šios mokyklėlės yra lietuvių kultūros židiniai.

Lietuvoje mes sukūrėme rojaus sąlygas lenkų mokykloms, to norėtume ir lietuviams Lenkijoje“.

Lietuvos vyriausybė, prieš dvejus metus skyrusi 350 tūkst. litų, ir šiemet žada tokią pat paramą.

Gimnazijai vadovaujantis J. Vydra teigė, kad galėtų sutaupyti keliasdešimt tūkstančių, jei sujungtų lenkų klases: „Mes negalime lietuvių vaikų kaina išlaikyti lenkiškų klasių“.

J. Vydra neabejoja, kad po tokio sprendimo sulauks didžiulio lenkų moksleivių tėvų pasipriešinimo.

Punskas – vienintelė lietuviška savivaldybė Lenkijoje.

Per pastaruosius kelerius metus, vykdant Lenkijos švietimo reformą, buvo uždarytos keturios lietuviškos mokyklos.

„Be Lietuvos pagalbos mes neišsiversime, nes Lenkijos vyriausybė nieko gera nežada“, – neslėpė viršaitis V. Liškauskas. ˙

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
Speciali laida: antrosios karo Ukrainoje metinės