Vilniaus licėjaus direktorius S. Jurkevičius: „Sprendimai kaitaliojami pagal politinius vėjus“

„Du dešimtmečius klaidžiojame. Iš to, kas vyksta dabar, matyti, kad klaidžiosime ir toliau”, – taip švietimo sistemą apibūdino Vilniaus licėjaus direktorius, istorijos mokytojas Saulius Jurkevičius.

Vilniaus licėjaus direktorius S. Jurkevičius mitu pavadino tai, kad moksleiviai užversti nepakeliamu krūviu.<br>V. Balkūnas
Vilniaus licėjaus direktorius S. Jurkevičius mitu pavadino tai, kad moksleiviai užversti nepakeliamu krūviu.<br>V. Balkūnas
Daugiau nuotraukų (1)

Aida Murauskaitė („Lietuvos rytas")

Feb 25, 2013, 8:10 AM, atnaujinta Mar 11, 2018, 3:51 AM

Kitą savaitę Lietuvos abiturientai turės pasirinkti, kokius brandos egzaminus laikys.

– Vadovaujate lietuviškai mokyklai, bet sakoma, kad iš šalies geriau matyti.

Ką manote apie kilusį šurmulį dėl bendro lietuvių kalbos brandos egzamino tiek lietuviams, tiek kitakalbiams?

Ar, jūsų manymu, pamatuotos lengvatos, kuriomis politikų valia per šį egzaminą galės naudotis tautinių mažumų mokyklų abiturientai? – „Lietuvos rytas” paklausė S.Jurkevičiaus.

– Tai yra dviejų dešimtmečių švietimo raidos nesusipratimas. Per tiek nepriklausomybės metų valstybė vis dar nepajėgi garantuoti, kad švietimo sistema būtų stabili. Sprendimai kaitaliojami pagal politinius vėjus.

Tiek metų gyvename nepriklausomoje valstybėje, tačiau visą tą laiką daliai mokinių sukuriamos išskirtinės sąlygos stojant į aukštąsias mokyklas. Kalbu apie kitakalbius.

Normalioje valstybėje tokių dalykų negali būti. Esu įsitikinęs, kad būtų pakakę dešimt metų pereinamojo laikotarpio iki bendro egzamino.

– Kas labiausiai kenčia šioje situacijoje?

– Kenčia patys kitakalbiai mokiniai, visa valstybė, jos prestižas. Juk kas vyko?

Palikome viską savieigai, paskui puolėme kažką keisti nesuprasdami, ką reikia daryti. O tai sukėlė valstybėje beprasmę įtampą, virstančią tarptautinėmis problemomis.

– Kas labiausiai jums bado akis šiandienėje švietimo sistemoje?

– Dažnai kalbama, kad mūsų mokiniai užversti nepakeliamu krūviu. Tai – iškreipta informacija.

Ugdymo turinys išties yra nesudėtingas, kur kas lengvesnis nei buvo anksčiau. Jis labiau sutelktas į atkartojimą ir išmokimą, o ne į gebėjimus suprasti mokomąją medžiagą, vertinti, daryti apibendrinimus.

Mes nuolat paprastinome ugdymo turinį, o taip darydami jį nuskurdinome.

Buvo siekiama tokią padėtį keisti, tačiau tai buvo daroma neryžtingai. Mes ir toliau jaukiame ugdymo turinį, kaitaliojame mokymo programas, keičiame mokymo priemones, nesugebame išleisti jų kokybiškų.

– Jau girdžiu šaukiant, kad tai, ką jūs kalbate, yra netiesa, kad mokiniai po aštuonias valandas praleidžia mokykloje, o po to dar kelias – su korepetitoriais.

– Tai tik imitacija. Lietuvoje gauti brandos atestatą galima išlaikius du brandos egzaminus. O tai daugiau nei juokinga, galima sakyti, kad atestatai duodami už dyką.

Dabartinė švietimo sistema nereikalauja, kad būtum visapusiškai pasirengęs. Buvo laikas, kai stojant į aukštąsias mokyklas buvo skaičiuojamas bendras visų mokomųjų dalykų vidurkis.

Dabar tereikia kelių dalykų įvertinimų. Negi esant tokiai situacijai galima šaukti apie didelius krūvius?

Tai – tiesiog malonus laisvalaikio leidimas mokykloje. Juk jei nesusitvarkai su keliais dalykais, jei negali išmokti matematikos, lietuvių kalbos, kyla esminis klausimas: ką tu išvis gali?

Dabar visuomenėje vyrauja nuostata: kaip sukurti mokyklą, kurioje būtų gera nesimokant, arba gauti darbą, kuriame būtų galima nedirbti.

– Iki kovo 7 dienos abiturientai turi pasirinkti, kokius egzaminus laikys. Tarp jūsiškių juk nebus tokių, kurie rinksis tik du egzaminus?

– Tokių tikrai nebus. Mokiniai, kurie žino, ko nori, jau yra nutarę, kokius egzaminus laikys.

Paprastai mūsų licėjaus moksleiviai laiko keturis, o kai kurie – penkis brandos egzaminus.

– Ko imtis patartumėte švietimo strategams?

– Pirmiausia reikėtų stabdyti visas permainas bent metams ar dvejiems, įvertinti padėtį, atlikti visos sistemos auditą – išsiaiškinti, kokio lygio esame, kokios mūsų problemos ir ką turime daryti.

Nereikia spontaniškai pulti ir užtaisyti po vieną spragas švietimo grandyse, kaip daroma ne vienus metus.

Susivokus reikėtų brėžti pagrindinę liniją.

Svarbu, kad nebūtų taip: ateina nauja valdžia, nauja partija, ir vėl viskas keičiama.

Švietimo sistemai ypač reikia stabilumo. O dabar ką matome? Norą kerštauti. Tai, ką vieni buvo pradėję daryti, kiti stabdo ir daro atvirkščiai.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.