Klausiamas, ar kelia susirūpinimą tai, kad po rinkimų Italijoje gali sugrįžti nestabilumo būsena euro zonoje ir ar tokiame kontekste šalims reikėtų stoti į euro zoną, EVT pirmininkas teigė, kad balsavimo rezultatai yra demokratijos atspindys.
„Rinkimai Italijoje įvyko, Italijos rinkėjai tarė savo žodį ir mes turime gerbti jų sprendimą, mes turime gerbti demokratiją. Taigi dabar politiniai vadovai turės prisiimti atsakomybę po rinkimų. Aš esu įsitikinęs, kad jie prisiims šią atsakomybę ir kad yra didelis potencialas vadovams pasiekti kompromisą ir tęsti tą darbą, kuris pradėtas pernai link fiskalinės konsolidacijos ir tas kelias, kuriuo reikia žengti, yra aiškus: aš esu įsitikinęs, kad jie prisiims šią atsakomybę ir kad Italija išliks stabilia šalimi euro zonoje“, - per bendrą savo ir Prezidentės Dalios Grybauskaitės spaudos konferenciją Vilniuje sakė H. Van Rompuy.
Komentuodamas galimybes Lietuvai įstoti į euro zoną H. Van Rompuy sakė, kad reikėtų išlaikyti euro zonos stabilumą. Jis pareiškė tikįs, kad naujoji Italijos vyriausybė žengs tuo pat keliu, kaip ir buvę vadovai, siekdami išlaikyti stabilumą euro zonoje.
H. Van Rompuy pabrėžė, kad Lietuva turi atitikti visus stojimo į euro zoną reikalavimus.
„Laukiu dienos, kai mes taip pat pasveikinsime Lietuvą kaip euro zonos narę. Bet dėl to, žinoma, spręsti jums“, - sakė H.Van Rompuy po susitikimo su Lietuvos prezidente Dalia Grybauskaite.
Euro zoną siekia išsaugoti
Atsakydamas į klausimą, kokią mato Europos ateitį, H. Van Rompuy sakė, kad situacija per pastaruosius metus sparčiai keičiasi, tačiau euro zona turi būti išsaugota.
„Niekas negalėjo numatyti, kad įvyks finansinė krizė, kad bus krizė euro zonoje. Ir 2007-2008 metais, jeigu jūs būtumėte manęs to paklausę, tai būtų labai įdomu, ką tada būčiau atsakęs. Situacija keičiasi. Mes žinome, kad turime išlaikyti euro zoną tokią, kokia ji yra su visomis 17 valstybių narių“, - pareiškė EVT pirmininkas.
Anot H. Van Rompuy, tam, kad situacija euro zonoje būtų stabili, reikia sustiprinti ekonominę pinigų sąjungą. Dėl to Europos Tarybai jau pateiktas siūlymas dėl bankų sąjungos sukūrimo, stipresnės fiskalinės, ekonominės sąjungos ir politinės sąjungos.
„Kai mes dabar mąstome apie visas šias kryptis, visų pirma mums reikia sukurti bankų sąjungą. Mes jau susitarėme dėl bendro priežiūros mechanizmo ir taip pat tarėmės dėl bendrų sprendimų mechanizmo“, - kalbėjo svečias.
H. Van Rompuy žadėjo 2014 m. ir vėliau stiprinti ekonominę sąjungą, ekonominę politiką bei jos koordinavimą tarp valstybių narių ir institucijų ES.
„Mes stengiamės sustiprinti monetarinę ir ekonominę sąjungą, kad tokios krizės ateityje nebepasikartotų. Taigi mano užduotis savo kompetencijos ribose 2014 m. pagilinti ekonominę ir pinigų sąjungą. Manyčiau, kad tokiu atveju savo darbą būčiau atlikęs ir turėtume stiprią euro zoną ir stiprų eurą po 2014 m. Tai yra pagrindinis tikslas, kurio mes siekiame. Tai yra prioritetas, tai nėra kalba tiktai apie išlikimą. Kalbame apie tai, kad įkurtume, turėtume stabilią ir stiprią valiutą“, - kalbėjo EVT pirmininkas.
Savo ruožtu Prezidentė Dalia Grybauskaitė kalbėdama apie ES ateitį pridūrė, kad, jos manymu, „Europa išliks ir bus tokia, kokios norėsime ir patys sukursime“.
Italijos problemų nesiejo su euro zonos problema
Prezidentė D. Grybauskaitė pridūrė, kad situacija Italijoje, kaip ir visą Europą, Lietuvą domina.
Šalies vadovė priminė, kad Italijos ekonominė padėtis stabilizavosi valdant Mario Monti. Anot D. Grybauskaitės, šiuo metu Italijoje susidaręs politinis neaiškumas didelės įtakos euro zonos stabilumui neturėtų daryti, nebent jis užtruktų ilgiau.
„Bet, kaip ir minėjo pirmininkas, išties Italijos politinės jėgos supranta savo atsakomybės lygmenį, ir mes tikrai tikimės, kad po tam tikro laiko ir politinė situacija stabilizuosis“, - kalbėjo Lietuvos vadovė.
D. Grybauskaitė Italijos problemų nesiejo su euro zonos problema. Pasak Prezidentės, tai atskirų šalių skolos arba kai kurių šalių neatsakingos ekonominės politikos problema.
„Todėl tai tiesiogiai nedaro įtakos euro zonai, nes kai kurios šalys ir nebūdamos euro zonos arba geriau jaučiasi, turi geresnę situaciją, arba lygiai taip pat turi problemų nebūtinai turėdamos eurą“, - atkreipė dėmesį D. Grybauskaitė.
Jos vertimu, euras ir euro zona tėra priemonė laikytis fiskalinės atsakingos politikos.
„Lietuva ir Baltijos šalys visada sakė, kad atsakinga ekonominė ir fiskalinė politika yra naudinga pačioms šalims, o ne kažkam kitam. Todėl laikytis tokios politikos bet kokiu atveju naudinga ir Lietuvai ir, be jokios abejonės, Vyriausybės priimta strategija ir noras, kad Lietuvoje euras būtų įvestas nuo 2015 m., išties yra sveikintinas žingsnis“, - sakė D. Grybauskaitė. Anot jos, tai pareikalaus visų Lietuvos politinių jėgų susikaupimo, atsakomybės ir atitinkamų sprendimų. D. Grybauskaitė palinkėjo Vyriausybei šį uždavinį ir siekį įgyvendinti.
Sekmadienį ir pirmadienį Italijoje vykusiuose rinkimuose Piero Luigi Bersani centro kairysis aljansas Atstovų Rūmuose surinko 29,54 proc. balsų ir tik nežymia persvara aplenkė buvusio premjero Silvio Berlusconi bloką, gavusį 29,18 proc. balsų. Tačiau kadangi kairiesiems nepavyko iškovoti daugumos Senate, šaliai gresia politinis paralyžius.
