„Visi Europoje esame skirtingi, tai tiesa. Kalbame 23 skirtingomis kalbomis, skiriasi mūsų kultūra ir pan. Pavyzdžiui mano žmona yra iš Vakarų Flandrijos, tai aš sakau, kad vedžiau užsienietę. Europa visuomet bus kitokia nei JAV“, - teigė H. Van Rompuy.
Pasak H. Van Rompuy, lietuviai savo narsumu ir atsparumu įveikiant finansų krizę sužavėjo daugelį Europoje.
„Finansų krizė, kuri prasidėjo 2008 m., sukrėtė vyriausybes ir daugelį valstybių. Įveikdami sunkumus jūs iš tiesų sužavėjote daugelį Europoje, būdami labai narsūs ir atsparūs“, - sakė jis.
H. van Rompuy sakė neabejojantis, kad po krizės Europa keisis ir toliau, bet pokyčiai turi būti tik į gera.
„Žinau, kad planuojate įsivesti eurą. Euro zona išgyvena sunkų laikotarpį, bet tikėkimės, kad blogiausia - jau praeityje. Dabar daugiausia dėmesio skiriama ateičiai. Esu įsitikinęs, kad Europa keisis. Tai nereiškia, kad Europa išnyks. Priešingai, mūsų sąjunga turėtų tapti rojumi mūsų tautoms, turėtų tapti naujų galimybių vieta, saugia vieta, kur būtų užtikrintas saugumas ir taika visiems“, - sakė ES prezidentas.
Anot H. van Rompuy, ši finansų krizė skyrėsi nuo kitų Europos Sąjungą ištikdavusių krizių. Pasak jo, iki šios finansų krizės Europa buvo sėkmės istorija, ir beveik niekam nereikėjo ypatingai stengtis, kad Europos projektas gyvuotų - visi buvo laimingi. Krizė, sakė ES prezidentas, pakeitė tokį požiūrį.
„Prasidėjus finansų krizei supratome, kad mums vis dėlto reikia stengtis, kad euro zona egzistuotų, kad Europos Sąjunga egzistuotų. Kad reikia prisiimti atsakomybę, kad visi turi atlikti savo namų darbus, kad visi turi parodyti solidarumą“, - sakė H. van Rompuy.
Pasak Europos Vadovų Tarybos pirmininko, tai turėjo būti suvokta dar prieš krizę, o dabar jau niekas nėra savaime suprantama ir reikia kovoti už Europos projekto išgyvenimą tiek fiskaliniu, tiek politiniu požiūriu.
H. van Rompuy pažymėjo, kad be aukų ekonominis atsigavimas po krizės nebūtų įmanomas ir kad krizės metu Europa neabejotinai pasikeitė - sugriežtintas fiskalinis sektorius, įvestos griežtesnės bankų sektoriaus reguliavimo taisyklės. Šie pakeitimai, pasak jo, buvo daromi „audros viduryje“, bet buvo būtini, nes iki tol tiesiog nebuvo priemonių, kurios būtų leidusios Europai išlikti po krizės. „Nebuvo priemonių, kaip stebėti, ar valstybės narės laikosi taisyklių. O dabar mes institucinę sąrangą papildėme būtent šiomis priemonėmis“, - sakė jis.
Už Europos projektą, pasak H. van Rompuy, reikia kovoti ir viešose diskusijose, argumentuotai parodant, kad negalima dėl visų valstybės viduje kylančių problemų kaltinti „Briuselio biurokratų“. „Jei valstybėje kyla problemų, lengviausia rodyti į ES ir sakyti, kad ji kalčiausia. Bet ar dabartinis valstybių biudžeto deficitas, jų nemokėjimas elgtis su pinigais - ES kaltė? Tai vyriausybių padarytų klaidų pasekmė“, - sakė ES prezidentas.
H. van Rompuy pažymėjo, kad žmonės turi suvokti, jog dėl jų ir jų valstybių finansinių problemų yra kalti jie patys, o ne Briuselis, o ES kaip tik gali padėti sprendžiant problemas. Jis pažymėjo, kad ES gerbia valstybių nacionalinę kompetenciją, bet valstybės narės turi būti solidarios. Jis pripažino, kad ES pasiekti solidarumo sunkiau negu atskirose valstybėse, bet ilgainiui tai išeina į naudą visiems.
ES H. van Rompuy apibūdino kaip „nuolatinį kompromisą“. Tai, kad valstybės narės apskritai sugeba susitarti dėl biudžeto, jis sakė kartais laikantis „stebuklu“, bet tuo pačiu ir ženklu, rodančiu, kad valstybės gali nusileisti, suprasdamos, jog ilgalaikėje perspektyvoje tai joms į naudą.
Kalbėdamas apie europietišką tapatybę H. van Rompuy sakė, kad ji gali būti apibūdinta kaip viena iš asmens tapatybės lygmenų.
„Aš esu flamandas ir tai stiprioji mano tapatybės dalis, bet ir europietis, tai kitas lygmuo. Šituose lygmenyse aš mąstau skirtingai. Be to, kiekvienas esame šeimos, bendruomenės nariai. Šios atskiros tapatybės ir sudaro mūsų bendrą tapatybę“, - sakė jis.
Paklaustas apie Eurazijos sąjungą, H. van Rompuy sakė, kad tai prigimtimi būtų visiškai kitoks dalykas negu ES, nes ją sietų tik ekonomika.
„ES vieninga ne tik ekonominiais interesais, bet ir sutartimis, demokratija, vertybėmis. Tarp ES valstybių yra stiprūs politiniai ryšiai, tai politinis projektas. Turime bendrą istorinį kelią“, - sakė ES prezidentas.
H. van Rompuy pabrėžė pasisakantis prieš visišką Europos susivienijimą JAV pavyzdžiu, kadangi ES sudaryta iš tautinių valstybių.
„Tautinės valstybės - integrali ES dalis. Tikrai nepasisakau už Jungtines Europos Valstijas ar kažką panašaus. Europa visada bus kažkas kitokio negu JAV. Mūsų valstybės yra kitokios, kitoks istorinis kelias, Belgija juk ne tas pats, kas, pavyzdžiui, Mičiganas“, - sakė H. van Rompuy.
