Pavasarį laukų daržovėmis netręšime

2011-aisiais daržovių ir bulvių derliumi nesiskundė nei ES šalys, nei Rusija, o praėjusieji metai buvo derlingesni Lietuvos žemdirbiams. Daugiau kaip trijuose tūkstančiuose hektarų Lietuvos daržovių augintojų asociacijos (LDAA) nariai užaugino per 70 tūkst. t bulvių ir 50 tūkst. t daržovių, kurios realizuojamos tiek vietinėje, tiek užsienio rinkose.

Daugiau nuotraukų (1)

Vanda Baronytė („Ūkininko patarėjas“)

Feb 27, 2013, 7:15 PM, atnaujinta Mar 10, 2018, 10:36 PM

Pastarojoje lietuviškų bulvių ir daržovių paklausa didėja, nes importuotojai įsitikina, jog šios žemės ūkio šakos žemdirbiai savo darbą atlieka atsakingai.

Tačiau vietinėje rinkoje situacija nekinta: dauguma supirkėjų ieško pigios produkcijos, o dažnam vartotojui esamos kainos – ne pagal kišenę.

Apie dabartinius daržovių ir bulvių augintojų rūpesčius bei lūkesčius su Lietuvos daržovių augintojų asociacijos (LDAA) direktore Zofija Cirokiene kalbėjosi „Ūkininko patarėjo“ korespondentė Vanda Baronytė.

– Prieš porą mėnesių LDAA nariai vylėsi, jog jų produkcijai užsienio rinkos vartai turėtų atsiverti plačiau. Ar išsipildė augintojų lūkesčiai?

– Kokybiška produkcija visada paklausi, bet dideliais kiekiais ją eksportuoja tik keliolika stambių ūkių. Prekinis daržovių ar bulvių paruošimas didina realizacijos kainą ir jeigu vietiniai supirkėjai nemoka tiek, kiek užsienio, produkcija iškeliauja svetur.

Šiuo metu lietuviškas bulves bei morkas perka ne tik rusai, bet ir Šiaurės bei Pietų Europos šalių supirkėjai. Eksportuojama apie 20 proc. LDAA narių išauginto daržovių ir bulvių derliaus: tik vieni augintojai eksportui skiria apie 70 proc. turimos produkcijos, kiti visai neskiria.

– Kokie poslinkiai vietinėje rinkoje? Ar čia realizuojama produkcija tik tų ūkių, kurie neturi tinkamo prekinio paruošimo?

– Visi augintojai nepamiršta turimų įsipareigojimų vietiniams klientams, nesvarbu, ar tai prekybos tinklai, daržovių didmeninės prekybos bazės, viešojo maitinimo ar kitos įstaigos – juos aprūpina pirmiausia. Deja, vietinės rinkos poreikiai mažėja, nes mažėja valgytojų, bet produkcijos kokybė tampa prioritetu.

Artimiausiu metu su mažmeninės prekybos įmonių tinklu IKI bus sudaromos sutartys mažesniųjų ūkių produkcijai supirkti. Tikėtina, kad bus užsakomi nedideli daržovių bei bulvių kiekiai, ilgesniais tiekimo intervalais, ūkiai bus aprūpinami pakuotėmis, tačiau kokybei nuolaidų nebus. Tai būtų paspirtis mažesniems daržininkystės ūkiams, kurie ateityje žada plėstis.

– Įdomu, koks pastaruoju metu savikainos ir supirkimo kainos santykis?

– Pernai auginimo bei derliaus nuėmimo sąlygos buvo gana sudėtingos, tad padidėjo augalų apsaugos, kuro, prekinio paruošimo sąnaudos, taip pat ir produkcijos savikaina. Didžiąja dalimi supirkimo kainas lemia derlius ir paklausa. Šį sezoną jos aukštesnės, nes aplinkinių šalių rinka tuštoka. Ūkiuose, kur produkcija laikoma nemodernizuotuose sandėliuose ar nėra prekinio paruošimo, supirkimo kaina, aišku, mažesnė. Investicijos į saugyklas, tinkamą paruošimą ūkiams perprodukcijos metais negarantuoja didesnio pelno, bet užtikrina paklausą tiek vietinėje, tiek užsienio rinkose, ypač artėjant pavasariui.

– Kaip sekasi auginantiesiems išskirtinės kokybės daržoves?

– Tokių daržovių auginimas sudėtingas, o supirkimo kainose iki šiol tai neatsispindėjo. Be to, šia produkcija nepatenkinti ekologiškai ūkininkaujantieji, nes išskirtinės kokybės pasėliams skiriamos išmokos. Žinoma, atsirado rimta konkurencija. Tad visuomenei peršama mintis, jog išskirtinės kokybės produkcija (IKP) yra chemizuota, nutylimas faktas, kad šių daržovių augintojams keliami daug griežtesni reikalavimai, nei jas auginant įprastai.

Pavyzdžiui, augintojai įpareigoti trečdaliu sumažinti azoto trąšų kiekį, ypač ribojami pesticidų kiekiai ir naudojimo laikas, o paskutiniame augimo etape jie iš viso draudžiami. Vartotojus pasiekiančiose daržovėse pesticidų likučių neturi būti nė žymės. Problema aštrėja, bet pirkėjai turėtų pagalvoti ir suprasti, kas geriau: neįperkama ekologiška ar pagal tausojančias technologijas užauginta, bet kiek brangesnė produkcija.

– Artėja naujasis darbų sezonas. Ar keisis LDAA narių daržovių ir bulvių plotai?

– Ūkių plėtrą koreguoja du faktoriai: rinka bei galimybės investuoti į modernias saugyklas. Stambieji prekiniai ūkiai šių dalykų būtinumu jau įsitikino. Trąšos, sėklos, kuras kasmet brangsta ir jeigu nėra kur produkcijos realizuoti iš modernių sandėlių, pavasariop daržovėmis tręšiami laukai. Sandėlių neturintieji derlių skuba parduoti dažniausiai vietinėje rinkoje, jiems tenka konkuruoti su šešėline produkcija. Tad vargu, ar daržovių ir bulvių plotai didės. Galbūt vienas kitas augintojas ryšis statyti modernius sandėlius. Be to, ūkių plėtrą vietovėse, kur yra daugiau daržininkystės ūkių, riboja ir darbininkų stoka.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.