Tai trečiadienį BNS patvirtino Kauno klinikų kardiologijos klinikos vadovas Remigijus Žaliūnas.
„Viskas yra stabilu, atliekami visi tyrimai pagal anksčiau numatytą planą. O jaučiasi jis gerai“, - trečiadienio rytą V. Uspaskicho būklę BNS komentavo R. Žaliūnas.
Jo teigimu, ar įtariama diagnozė pasitvirtins, paaiškės ketvirtadienį arba penktadienį.
Politiką gydo kardiologas Kęstutis Vildžiūnas.
Dėl Darbo partijos vadovo ligos Vilniaus apygardos teisme įstrigo baudžiamosios bylos nagrinėjimas, kuriame pats V. Uspaskichas, Seimo nariai Vytautas Gapšys, Vitalija Vonžutaitė kaltinami organizavę apgaulingą partijos buhalterinės apskaitos tvarkymą. Šioje byloje be minėtų trijų parlamentarų kaltinama pati Darbo partija ir buvusi jos finansininkė Marina Liutkevičienė.
Darbo partijos atstovai kategoriškai atmeta kaltinimus ir bylą sako esant politine. Ši byla teismą pasiekė dar 2008 metais.
Prokurorai V. Uspaskicho laukia teisme
Vilniaus apygardos teismas (VAT), nagrinėjantis Darbo partijos vadinamosios juodosios buhalterijos bylą, dėl partijos pirmininko Viktoro Uspaskicho ligos posėdžius nukėlė iki kovo 12 dienos.
V. Uspaskicho advokatas Vytautas Sviderskis teismui pristatė medicinos pažymą, kad V. Uspaskichas yra hospitalizuotas, gydomas Kauno klinikų Kardiologijos skyriuje. Pažymoje nurodyta, kad V. Uspaskichas nedarbingumo pažymėjimą turi nuo vasario 26 d., tačiau iki kada - data nenurodyta.
Valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras Saulius Verseckas nurodė, kad nesant vienam iš kaltinamųjų bylos nagrinėti negalima. Jis siūlo gydymo įstaigai nurodyti datą, iki kada V. Uspaskichas negalės dalyvauti teismo posėdžiuose.
Darbo partijos nariai trečiadienio rytą prieš Vilniaus apygardos teismo pastatą esančioje Lukiškių aikštėje surengė mitingą, į kurį susirinko per šimtą dalyvių. Susirinkusieji pasisakė prieš tariamą teisinį nihilizmą teismų sistemoje. Taip partijos nariai pradėjo žadėtą mitingų maratoną prieš, jų nuomone, politizuotą bylos nagrinėjimą.
Kovo 12 d. teisme numatoma išklausyti kitų kaltinamųjų - partijos vicepirmininko Vytauto Gapšio ir buvusios partijos vyr. finansininkės Marinos Liutkevičienės parodymus.
Prokuroras S. Verseckas teismui taip pat pateikė prašymą dėl laikinųjų procesinių prievartos priemonių taikymo juridiniam asmeniui Darbo partijai. Esą tokio prašymo esmė - Darbo partijos jungimasis su partija Tvarka ir teisingumas. Prašymu prašoma apriboti Darbo partijos veiklą.
Anot prokuroro, reorganizacija sutrukdytų baudžiamąjį procesą, byloje kaltinama Darbo partija, kaip juridinis asmuo, būtų išregistruota, o baudžiamasis kodeksas nenumato, ar po reorganizacijos įsteigtas naujas juridinis asmuo galėtų būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn.
„Mes šį prašymą grindžiame tuo, kad nebus sukliudyta baudžiamajam procesui šitoje byloje ir būtų įmanoma kaltinamojo juridinio asmens atžvilgiu priimti vienokį ar kitokį nuosprendį“, - žurnalistams po teismo posėdžio aiškino prokuroras. Jis nesiėmė vertinti, ar partijų susijungimu ir buvo siekiama išvengti baudžiamosios atsakomybės, tačiau pabrėžė siekiantis nekliudomo proceso.
Kaltinamųjų advokatai šiame prašyme įžvelgė galimą konstitucinį ginčą. S. Verseckas sakė, kad tai nieko nuostabaus.
„Labai nustebčiau, jeigu jie būtų sutikę su mano pareikštu prašymu nesiginčydami“, - kalbėjo prokuroras.
Įpareigos nenumirti?
V. Uspaskicho advokatas V. Sviderskis teisme pareiškė, kad šis klausimas negali būti svarstomas, nes trečiadienio posėdyje nedalyvavo partijos pirmininkas, tai daugiau politinis klausimas.
„Žinote, pirmas įspūdis - Lietuvoje - 1926 metai. Gretinu šitą dalyką su tuo, kad prokuratūra kreipėsi pakeisti kaltinimus būtent prieš pat rinkimus, kas reiškia visiškai atvirą prokuratūros politikavimą. Šičia dabar tas pasiūlytas dokumentas (prašymas - Red.), mano nuomone, yra prokuratūros aiškiai išeita į politinės sferos lauką. Jeigu jau toks būtinumas buvo, kad reikia taikyti juridiniam asmeniui - Darbo partijai - laikinas apribojimo priemones - tam buvo daugiau kaip ketveri metai, bet kažkodėl pasirinkta dabar. Beje, irgi ne atsitiktinumas - kai V. Uspaskichas guli Kardiologijos skyriuje“, - prokuroro prašymą komentavo teisininkas.
Kalbėdamas apie galimybę kreiptis į Konstitucinį Teismą advokatas sakė, kad svarstytina, ar S. Versecko prašymas nesikerta su Konstitucija. Jis juokavo ir siūlė „priimti nutartį ir įpareigoti nenumirti nė vienam kaltinamajam iki tol, kol bus paskelbtas nuosprendis“.
Darbo partijos vicepirmininkas Vytautas Gapšys prokuroro prašymą įvertino kaip tiesioginį kišimąsi į politinių partijų veiklą. Jo teigimu, iki kito teismo posėdžio kovo 12 d. partijų sujungimas tikrai neįvyks. Jis priminė, kad Darbo partija jau priėmė į savo gretas Naująją sąjungą ir tai bylos nepaveikė. Politikas taip pat suabejojo, ar toks prašymas nepažeistų Konstitucijos.
„Manau, kad prokuroro prašymas buvo skubotas, neapgalvotas, bandymasis kištis į dviejų politinių partijų politinį veiksmą. Jisai paskubėjo, pasikarščiavo ir neteisėtai įsikišo į politinį procesą“, - kalbėjo parlamentaras. V. Gapšys neatsakė, ar imsis kokių nors teisinių priemonių prieš prokurorą - esą tai vertins teisininkai.
„Neišvengiamai manau, kad viena iš priemonių bus svarstoma ir kreipimasis į Konstitucinį Teismą turėtų parengtas, jeigu teisininkai tam matys būtinybę“, - kalbėjo Darbo partijos pirmininko pavaduotojas.
Dėl prokuroro prašymo teismas spręs penktadienį.
