Šešėliniu multimilijonieriumi vadinamo S. Rachinšteino pavyzdys rodo, kad toks valstybės vedžiojimas už nosies brangius advokatus nusisamdžiusiems aferistams – tik juokų darbas.
Dešimtys milijonų litų, legalizuotų per fiktyvias įmones, milijonai litų valstybei nesumokėtų ar pasisavintų mokesčių, kalnai prokurorų per kelerius metus surinktų ir išstudijuotų dokumentų, o pasekmės – iš teismo salės S. Rachinšteinas nuolat išeina triumfuodamas, su šypsena veide.
Žinoma, pričiupti šį asmenį teisėsaugininkams nebuvo lengva – nė ant vieno įtartino dokumento nėra jo parašo, 10 mln. litų legalizavusioms, daugybę solidžių įmonių apgavusioms ir dar per 1,5 mln. litų pridėtinės vertės mokesčio iš valstybės pasisavinusioms S. Rachinšteino bendrovėms vadovavo benamiai.
Vis dėlto dešimtims su šiomis bylomis dirbusių Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos, Valstybinės mokesčių inspekcijos, prokuratūros pareigūnų pavyko atmegzti supainiotus aferų galus, surasti S. Rachinšteino pėdsakų, pasitelkti liudytojų.
Tačiau šis milžiniškas darbas vėl gali nueiti niekais – S. Rachinšteiną teismai vis išteisina. Naujausias posūkis – Vilniaus apygardos teismo (VAT) teisėjų kolegija rado dingstį nenagrinėti S. Rachinšteino bylos ir kreipėsi į Konstitucinį teismą (KT).
VAT teisėjai prašo KT išaiškinti, ar nagrinėjant bylą apeliacine tvarka prokuroras gali pateikti naujų kaltinimų.
Mat Vilniaus miesto apylinkės prokuroras V. Kukaitis apskundė ankstesnį S. Rachinšteiną išteisinusį nuosprendį ir, remdamasis Baudžiamojo proceso kodekse numatyta galimybe, sukonkretino kaltinimą.
Tai ir tapo dingstimi VAT teisėjams tenkinant S. Rachinšteino advokato prašymą kreiptis į KT, nes esą prokurorui pateikus naujų faktų apeliacinės instancijos teisme kaltinamieji jau nebeturėtų kur dėl jų skųstis.
Tačiau jei KT priims šį prašymą, jį nagrinės ne anksčiau kaip gruodžio mėnesį, o netrukus sueis senatis S. Rachinšteinui inkriminuojamiems nusikaltimams.
Matyt, senatis ir gali būti jo advokatų tikslas, bet kyla klausimas, kodėl ilgai trunkančio aiškinimosi KT kelią pasirinko ir VAT teisėjai, juolab kad teisės specialistai stebisi tokiu sprendimu.
Antai Vilniaus universiteto Teisės fakulteto docentas R. Merkevičius teigia, kad prokurorai turi teisę tikslinti kaltinimus net ir bylai esant apeliacinės instancijos teisme.
Apskritai tai pirmas kreipimasis į KT tokiu klausimu. Teisininkai mano, kad gali būti sukurtas precedentas ir kitiems teismams kreiptis į KT, kai teisėjai kurios nors bylos nenorės nagrinėti.
Krinta į akis, kad S. Rachinšteinui teismai netgi stulbinamai palankūs.
Pavyzdžiui, viena jo įsteigta bendrovė prieš kelerius metus iš įmonių „Norfos mažmena” ir „Rivona” įsigijo 6,5 mln. litų vertės žemės sklypų Rusijoje, bet pernai kreipėsi į teismą reikalaudama sugrąžinti sumokėtus pinigus, ir ieškinys, priskaičiavus mokesčius ir delspinigius, staiga išaugo dvigubai – iki 12 mln. litų.
Norėdamas užtikrinti ieškinį, teismas areštavo net 24 mln. litų vertės „Norfos mažmenos” ir „Rivonos” turto. Bet šios bendrovės net negali atsiimti sklypų, už kuriuos reikalaujama sugrąžinti pinigus, nes jie jau parduoti.
Bet keisčiausia, kad VAT dar nepaskelbė savo sprendimo šioje byloje, o S.Rachinšteinas jau ne vienam verslininkui viešai gyrėsi, kad ją laimėjo. Telieka įtarti, kad teisiamasis ir jo advokatai kažkaip stebuklingai randa bendrą kalbą su teisėjais.
Kai teismuose leidžiama triumfuoti aferistams, pakertamas visuomenės pasitikėjimas visa teisine sistema. Negana to, didžiausiais teisėsaugos griovėjais kartais tampa patys teisėjai.
Ryškiausias pavyzdys – Seimo nare tapusi buvusi Kauno apygardos teismo teisėja N. Venckienė.
Atsisakydama vykdyti teismų sprendimus ir grąžinti motinai mažametę mergaitę, ji sau leido elgtis taip, kad didesnio tyčiojimosi iš teisėsaugos išvis nebuvo įmanoma įsivaizduoti.
Baisiausia, jog taip besielgianti teisėja sulaukė užtarimo aukščiausiu valdžios lygiu – N. Venckienės gynėja tapusi prezidentė D. Grybauskaitė pasirūpino, kad ji ilgai nebūtų atleista.
Politine priedanga teisinius valstybės pagrindus griaunančiai teisėjai tapo taip pat didžiausiu Lietuvos valstybės interesų sergėtoju konservatorių rėmėjų laikomas europarlamentaras V. Landsbergis.
N. Venckienė visai Lietuvai parodė, kad yra daug būdų, kaip galima apeiti įstatymus ir net priėjus prie neišvengiamo teisinio pralaimėjimo vilkinti bylą. O jei dar atsiranda politinių užtarėjų, ir plaukas nuo galvos nenukris.
Taip Lietuvoje sukuriamos prielaidos dvilypiam teisingumui, kai įstatymas privalomas tik paprastiems žmonėms, o politiškai įtakingiems, aukštus postus užimantiems veikėjams ar aferistams, turintiems pinigų teismams paveikti, jis tarsi negalioja.
Kol valdžia ir visuomenė su tuo taikstosi, teisėjai gali įstatymą tampyti kaip guminį, o visokio plauko aferistai ir sukčiai toliau klestėti.
