A. Melianas pirmininko rinkimuose po dviejų balsavimų antrajame ture įveikė savo pagrindinę varžovę - partijos Šeškinės skyriaus pirmininkę Astą Paškevičienę. Už A. Melianą balsavo 165, o A. Paškevičienę - 123 partijos nariai.
Partijos vadovu norėjo tapti keturi politikai. Po pirmojo turo nugalėtojas nepaaiškėjo. Daugiausiai balsų surinko A.Melianas (121 balsas) ir A. Paškevičienė (70 balsų). Visagino merė Dalia Štraupaitė (45 balsai) ir Jurbarko liberalcentristų lyderis Saulius Lapėnas (66 balsai) į antrą turą nepateko.
Buvęs partijos pirmininkas Algis Čaplikas prisiėmė atsakomybę dėl pralaimėtų Seimo rinkimų, todėl jis partijos vadovo rinkimuose nedalyvavo.
„Reikia ir kitiems duoti šansą pabūti pirmais“, - sakė A. Čaplikas.
Tikisi dar grįžti į Seimą
Naujasis partijos pirmininkas turės šešis pavaduotojus - Algį Čapliką, Saulių Lapėną, Juditą Simonavičiūtę, Audrių Klišonį, Regimantą Čiupailą ir Dalią Štraupaitę.
A. Melianas pripažino, kad jį slėgs nemaža atsakomybė, nes partija išgyvena ne pačius geriausius laikus. Jis sieks, kad partija po dviejų metų vyksiančiuose savivaldybių tarybų rinkimuose surinktų bent 7 proc. rinkėjų balsų.
Paklaustas, ar partija turi galimybę sugrįžti į aktyvią politinę veiklą, nes Naujosios sąjungos ir Valstiečių partijos patirtis rodo, kad, kartą iškritusios iš Seimo, jos atgal negrįžta, A. Melianas vylėsi, kad liberalcentristams taip neatsitiks.
"Mes būsime ta pirmoji išimtis ir sugrįšime", - tikino naujasis partijos lyderis.
Lyderiai ragina vienyti liberalus
Prisistadydami partijos nariams kandidatai į pirmininkus daugiausiai kalbėjo apie būtinybę vienyti liberalias jėgas. Daugiausiai kalbėta apie Liberalų sąjūdį, tačiau Eligijaus Masiulio vadovaujama partija tokį siūlymą ignoruoja ir vilioja Liberalų ir centro sąjungos narius ateiti į partiją po vieną.
A. Melianas pripažino, kad tokie Liberalų sąjūdžio veiksmai kelia šokią tokią įtampą.
"Jei iš tavęs vagia, pakankamai sudėtinga draugauti", - sakė A. Melianas. Jo manymu, dabar atsakomybė dėl liberalų vienybės tenka Liberalų sąjūdžiui.
Visagino merė neatmetė galimybės jungtis ne tik su Liberalų sąjūdžiu, bet ir Artūro Zuoko vadovaujama "Sąjunga Taip", Rolando Pakso "tvarkiečiais".
"Galime pradėti jungtis nuo A. Zuoko, kuris iš mūsų išėjo paskutinis, ar Rolando Pakso, kuris išėjo pirmas. Tai mūsų liberalai. Padarysiu viską, kad žodis taptų kūnų. Lietuvai reikia vieningo stipraus ir įtakingo liberalų balso", - kalbėjo D. Štraupaitė. Jai minint R. Pakso vardą, salėje girdėjosi nepatenkintųjų ūžesys.
Visi kandidatai akcentavo būtinybę atnaujinti partiją ir sėkmingai pasirodyti kituose savivaldybių rinkimuose.
Kandidatų prisistatymą apibendrinęs signataras Egidijus Bičkauskas teigė, kad jis neturi iš ko pasirinkti ir siūlė partijai kol kas nerinkti jokio pirmininko.
Dauguma kalbėjusiųjų agitavo balsuoti už D. Štraupaitę, akcentavo jos moteriškus gebėjimus.
"Dalia yra nuoširdi. Ją supranta žmonės. Kiti sako, kad ji netinka mūsų elektoratui, tačiau mes jau neturime elektorato", - kalbėjo liberalcentristas Rimantas Remeika.
Agitacinės kalbos leidžia spręsti, kad partijoje tvyro įtampa, bendražygiai negailėjo kritikos vienas kitam. Pasibaigus partijos pirmininko rinkimams, vienas partijos narys išėjęs į trybūną paskelbė apie išėjimą iš LiCS.
Partija įgijo per daug priešų
Pristatydamas partijos veiklos rezultatus buvęs pirmininkas A. Čaplikas apgailestavo, kad LiCS nepavyko sėkmingai pasirodyti praėjusiuose Seimo rinkimuose ir patekti į parlamentą. Jis mano, kad LiCS atsidūrė kitų politinių jėgų interesų lauke - jos siekė išstumti liberalcentristus iš aktyvaus politinio gyvenimo.
„Įgijome per daug priešų“, - reziumavo A. Čaplikas. Anot jo, partija, būdama valdžioje, vis atsidurdavo nepatogiose situacijose ir viešumoje buvo vaizduojama kaip nepopuliari ir besielgianti neteisingai.
„Mūsų ministrai ne visada veikė partijos labui. Mūsų darbų laurus pasiimdavo kiti“, - kalbėjo A. Čaplikas. Jis bandė įžvelgti ir teigiamų dalykų. Esą LiCS iš dalies pavyko sustabdyti nuolatinę problemą - partijos byrėjimą. Teigiamai buvo įvertintas ir dalies Naujosios sąjungos narių įsiliejimas į partiją, kai šie atskilo nuo socialliberalų per jungtuves su Darbo partija.
Tuo tarpu jungimasis su Arūno Valinsko Tautos prisikėlimo partija buvo įvertintas nevienareikšmiškai. Paveldėjusi valstybės dotaciją, partija turėjo finansinės naudos, tačiau neigiamas „prisikėlėlių“ šleifas išliko.
A. Čaplikas akcentavo, kad partijai pavyko grąžinti milijonines skolas, kurios susikaupė po 2008 m. Seimo rinkimų. Buvęs partijos pirmininkas gyrė idėją Seimo rinkimų kampanijoje naudoti „trečiojo kelio“ idėją.
Pasak, jo dabar ją ima kopijuoja kitos partijos. Tikriausiai taip A. Čaplikas įvertino Darbo bei „Tvarkos ir teisingumo“ partijų planus jungtis į vieną centristinių pažiūrų jėgą. „Pademonstravome visiems, kurie mus amžinai laidoja, kad mes esame ir būsime“, - optimizmo bendražygiams bandė įkvėpti buvęs partijos vadovas. Šiuo metu LiCS vienija apie 5000 narių. Partijos pavadinimo nepakeitė
Svarstant partijos įstatų pakeitimus, kai kurie suvažiavimo dalyviai pasiūlė pervadinti Liberalų ir centro sąjungą į Liberalų sąjungą. Tai sukėlė nemažą sumaištį. Partijos vadovai patarė šio klausimo neskubinti. Vis gi po balsavimo dauguma partijos narių tokį pasiūlymą atmetė.
Ankstesnės kadencijos Seime LiCS priklausė valdančiajai koalicijai. Pernai spalį per Seimo rinkimus partija neįveikė privalomo 5 proc. barjero, surinko 2 proc. balsų. Nė vienas LiCS kandidatas į parlamentą nepateko ir vienmandatėse apygardose, todėl dabartiniame parlamente partija neturi nė vieno atstovo.
