Šiuolaikiškas muziejus, galimybė pasižvalgyti po miestą, apžiūrėti Arkikatedros skulptūras, kurios bus kaip ant delno.
Visa tai lankytojai mažiau nei po poros metų pamatys apsilankę Arkikatedros varpinėje.
Nors daugelyje Europos miestų katedrų varpinės yra turistų lankomi objektai, iki šiol Vilniuje joje veikė tiktai „Caritas” dėvėtų drabužių punktas vargšams.
Neliks sovietmečio reliktų
Varpinę šią savaitę apjuosė statybininkų tvora, viduje prasidėjo darbai. Iš pradžių specialistai sutvarkys inžinerinius tinklus, išmontuos sovietmečio medines perdangas, nuo šaudymo angų grindų nugrandys betoną.
Nebeliks ir Antrojo pasaulinio karo laikus menančių užrašų „Smolensk” ir kitų, kuriuos kariai išraižė vinimis. Laiptai iš pirmojo į antrąjį aukštą bus nauji.
Per antrąjį etapą bus nuvalytos ir restauruotos autentiškos medinės konstrukcijos, įrengta apžvalgos aikštelė.
Varpinės laikrodžio mechanizmo svarmenis, kurie dabar apkalti dailylentėmis, specialistai žada palikti, kad juos galėtų apžiūrėti lankytojai. Beje, dabar monolitinėje perdangoje dar likusi skylė, kurią išmušė šie svarmenys 1986 metais, kai buvo nutrūkę.
Senojo, XVII amžiuje pagaminto laikrodžio ciferblatai dabar pakeisti naujais, bet senuosius, likusius bokšto viršuje, lankytojai po remonto irgi galės apžiūrėti.
Bus išsaugotas ir po stiklu eksponuojamas senasis laikrodžio mechanizmas, nors jis 2005 metais pakeistas elektroniniu.
Įrengs ir šildymą
Dalyje bokšto bus įrengta ir naujoviška šildymo sistema. Iki varpinės kadaise buvo paklota centrinio šildymo trasa, bet ji niekada neveikė. Susidėvėjusios ir vandentiekio, nuotekų sistemos.
Nors sovietmečiu varpinė buvo pritaikyta lankytojams, joje veikė ekskursijų biuras, specialistai įsitikino, kad teks labai daug ką keisti.
Ketina įkurti ekspoziciją
Arkikatedros varpinę administruojančio Bažnytinio paveldo muziejaus direktorė Sigita Maslauskaitė pasakojo, kad antrajame varpinės aukšte bus įrengtas informacijos centras.
Atvykėliai kompiuterių terminaluose, įrengtuose šaudymo angose, galės susipažinti su Arkikatedra, varpine, šių statinių istorija. Jei pažintis sudomins, atvykėliai čia pat galės įsigyti bilietų į pačią varpinę, Arkikatedros požemius.
Istoriniais laiptais pakilę į trečiąjį aukštą, lankytojai pateks į kitą informacijos centrą. Čia jų lauks terminalai, pasakojantys apie Vilniaus istoriją, kultūros ir architektūros paminklus.
Ketvirtasis aukštas bus skirtas holui, o penktasis – atviras, iš kurio atsivers miesto panorama. Kad nekiltų grėsmės saugumui, šiame aukšte vienu metu galės lankytis tik penki žmonės.
Apžiūrės vokiškus varpus
Lankytojai ne tik grožėsis sostinės panorama. Pakėlę galvas jie viršutinėje varpinės dalyje galės apžiūrėti varpus. Šiais varpais skambinama kviečiant mišių, „Viešpaties angelo” maldos, per iškilmingas procesijas ir svarbius religinius įvykius.
Po Antrojo pasaulinio karo varpinė buvo likusi be varpų. Sovietmečiu į ją iš uždarytų bažnyčių buvo suvežta daugiau kaip trisdešimt varpų ir mėginta įrengti kariljoną. Bandydami suderinti jų skambėjimą specialistai varpus gręžė ir frezavo, bet sumanymas nepavyko ir senieji bažnyčių varpai buvo sugadinti.
2002-aisiais Katedros aikštėje pašventinti šeši nauji varpai. Tai buvo Kelno arkivyskupijos dovana Arkikatedrai ir Vilniui. Naujieji varpai išlieti Gešere, vienoje didžiausių Vokietijoje Vestfalijos varpų liejykloje „Petit und Edelbrock”.
Pagal seną tradiciją kiekvienas bažnyčios varpas turi vardą, simbolinį ženklą ir įrašą lotynų kalba. Pats didžiausias dedikuotas Joachimui – varpus dovanojusio kardinolo Joachimo Meisnerio globėjui. Didžiausias varpas sveria 2595 kilogramus.
Antras pagal dydį šv.Kazimierui dedikuotas varpas sveria 1505 kilogramus. Trečiojo varpo, skirto Arkikatedros globėjui ir kankiniui šv.Stanislovui, svoris – 1015 kilogramų.
Ketvirtasis varpas pavadintas šv.Elenos, penktasis – šv.Onos vardu. Šeštasis varpas dedikuotas palaimintajam arkivyskupui Jurgiui Matulaičiui, dirbusiam Arkikatedroje.
Mūras – vienas seniausių
„Visuose Europos miestuose katedrų varpinės buvo ir yra išskirtiniai objektai. Anksčiau skambinant jų varpais miestiečiams būdavo skelbiamos geros ir blogos žinios. Dabar varpinės pritaikytos turistams. Deja, Vilnius iki šiol tuo pasigirti negalėjo”, – apgailestavo S.Maslauskaitė.
Beje, požeminė keturkampė varpinės dalis yra vienos seniausių mūro liekanų Lietuvoje, išmūryta XIII amžiuje Vilnios senvagės dugne. Apatinė apvalioji varpinės dalis – Žemutinės pilies gynybinio bokšto liekana. Viršutinė aštuoniasienė bokšto dalis yra trijų tarpsnių.
Istoriniuose šaltiniuose varpinė pirmą kartą buvo paminėta 1522 metais, kai bokštą reikėjo remontuoti. XVII amžiaus antrojoje pusėje jame pakabinta keletas Jono Delamarso nulietų varpų, taip apt įrengtas laikrodis.
Kai 1989 metais Arkikatedra buvo grąžinta tikintiesiems ir atšventinta, netrukus virš varpinės buvo atkurtas kryžius.
