Tačiau Lietuvoje kai kurie teismų procesai ir sprendimai vis dar primena nesenus laikus, kai kone kiekvienas labiau prakutęs šešėlinis veikėjas galėjo pagal savo dūdelę šokdinti ne tik teismus, bet ir visą valstybę.
Toks šių dienų veikėjas, pavyzdžiui, yra šešėliniu multimilijonieriumi vadinamas S. Rachinšteinas, kuriam šalies teismai tarnauja taip paslaugiai, tarsi dirbtų būtent jam, o ne teisingumui ir valstybei.
S. Rachinšteinui ant kulnų nebe pirmus metus lipa daugybė tarnybų ir institucijų – nuo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos ir Valstybinės mokesčių inspekcijos iki prokuratūros.
Dešimtys milijonų litų, legalizuotų per fiktyvias bendroves, milijonai litų nuo valstybės nusuktų mokesčių, bendrovėms vadovaujantys benamiai ar iš darbo išmesti buvę pareigūnai – tokius ir panašius S. Rachinšteino veiklos epizodus tyrė pareigūnai.
Tačiau šis didžiulis teisėsaugos darbas kol kas pagrindiniam herojui – lyg nuo žąsies vanduo. Mat už jį mūru stoja šalies teismai.
Pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismas net nesiėmė nagrinėti S. Rachinšteino veiklos ir kreipėsi į patį Konstitucinį teismą.
Teismui pasidarė neaišku, ar, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, prokuroras gali sukonkretinti kaltinimus. Mat prokurorai būtent tai ir padarė po vieno ankstesnio S.Rachinšteiną išteisinusio teismo nuosprendžio.
Jei Konstitucijos sargai priims šį prašymą, jį nagrinės greičiausiai jau tik gruodį, o netrukus sueis senatis kai kuriems S. Rachinšteinui inkriminuojamiems nusikaltimams.
Vilniaus apygardos teismas priėmė ir kitą šiam veikėjui itin palankų, tačiau sveiku protu sunkiai suvokiamą sprendimą.
Šio teismo teisėjas D. Rinkevičius nusprendė, kad bendrovės „Rivona” ir „Norfos mažmena” turi S. Rachinšteinui sumokėti jo reikalautus pinigus už iš šių bendrovių prieš kelerius metus Rusijoje pirktus žemės sklypus.
Bankrutuojančiai S. Rachinšteino bendrovei priteista net 7 milijonai litų, kurių jis reikalavo už tai, kad jam buvo parduoti „net” keliais arais mažesni sklypai, nei esą buvo sutarta.
Sklypus S. Rachinšteinas seniai pardavė. Tad teismo sprendimu „Norfos mažmenai” ir „Rivonai” atiteko riestainio skylė – šioje istorijoje figūravusių bendrovių, kurios nebeturi jokio turto, pavadinimai.
Tokie teismų sprendimai gali sukelti įtarimų, kad S. Rachinšteinas lietuviškosios Temidės meilę įgyja ne už gražias akis, o už kur kas labiau apčiuopiamus dalykus.
Bet kokiu atveju tokie atvejai tik dar labiau sustiprina visuomenėje įsišaknijusį tikėjimą, kad visi šalies teismai yra korumpuoti ir tarnauja ne teisingumui, o tiems, kurie turi daugiau pažinčių, pinigų ar yra landesni ir apsukresni nei paprasti mirtingieji.
Šie stereotipai – itin palanki dirva tokioms politinėms piktžolėms kaip prieš praėjusius rinkimus susikūręs „Drąsos kelias”. Savo kelią į valdžią ir net daugiau nei šimto tūkstančių rinkėjų širdis po violetine vėliava susibūrusi įvairiaplaukė publika taip pat grindė ugningomis kalbomis apie šimtu procentų korumpuotus šalies teismus.
Tame pačiame Vilniaus apygardos teisme rutuliojasi ir kitas procesas, kurį galima laikyti itin svarbiu išmėginimu visai teisinei sistemai. Tai amžiaus procesu gresianti pavirsti valdančiosios Darbo partijos juodosios buhalterijos byla, šią savaitę apaugusi naujais dramatiškais siužeto posūkiais ir pikantiškomis detalėmis.
Šios savaitės pradžioje pagrindinis istorijos herojus „darbiečių” vedlys V. Uspaskichas staiga pateko į ligoninę.
Buvo galima įtarti, kad staigus V. Uspaskicho krytis į ligoninės lovą – tai dar vienas būdas vilkinti teismo procesą. Juk „darbiečiai” tai darė nuolat – tarp jų ir reikalavimais nušalinti prokurorus bei teisėjus.
V. Uspaskicho kelionę į palatą ir atgal palydėjo partijos žaibiškai suorganizuoti mitingai prieš „teisinį nihilizmą” ir „teismų savivalę” bei nauji skundai Europos Parlamentui dėl „politinio susidorojimo”.
Žinoma, politinio kvapelio, sklindančio iš priešingos barikadų pusės – teismo ir prokurorų, neįmanoma neužuosti. Teismas itin pagreitino savo smagračius būtent po Seimo rinkimų – kai to labai reikėjo į šventąjį karą su „darbiečiais” ir visa nauja valdančiąja koalicija išsirengusiai prezidentei D. Grybauskaitei.
Reikalingu politiniu momentu teismo paprašę kaltinimus „darbiečiams” perkvalifikuoti į sunkesnius prokurorai šiomis dienomis pareikalavo iš teismo apriboti Darbo partijos, kaip juridinio asmens, veiklą. Mat „darbiečių” planuose susijungti su pašalintojo prezidento R. Pakso vadovaujamais „tvarkiečiais” prokurorai įžvelgė siekį išvengti atsakomybės juodosios buhalterijos byloje.
Anot prokurorų, nauja jungtinė partija esą jau nebegalėtų būti baudžiama dėl tų nusikaltimų, kuriais dabar yra kaltinama Darbo partija.
Tiesa, teismas vakar atmetė šį prokurorų prašymą konstatuodamas, kad nauja iškaba nepanaikins Darbo partijos juridinės atsakomybės ir reorganizuota ar pervadinta partija galės būti teisiama kaip ir senoji.
Taip teismas tarsi siunčia signalą „darbiečiams”, kad procesas vis viena priartės prie logiškos pabaigos, nepaisant jų mėginimų jį vilkinti ar galimų triukų su partijos iškaba bei kitokių manipuliacijų.
Reikia tikėtis, kad galutinis teismo sprendimas – kad ir koks jis būtų – bus labiau pagrįstas, aiškus, argumentuotas ir suprantamas nei tie sprendimai, kuriais džiaugiasi S. Rachinšteinas.
Priešingu atveju bus dar labiau išpurenta dirva naujiems vienadieniams dariniams, nuolat mintantiems žmonių nusivylimu teismais ir valstybe.
