Dėl automobilių, kurie buvo nuomojami iš mokesčių mokėtojų kišenės, prokurorams gali tekti aiškintis mažiausiai septyniems esamiems ir buvusiems Seimo nariams. Pastarųjų yra daugiau.
Įtariama, kad praėjusios kadencijos pradžioje vieną prokurorų ataką jau atlaikę parlamentarai, aprimus aistroms, grįžo prie ankstesnių savo užmačių.
Automobilių įsigijimo aplinkybėmis susidomėjusius Vilniaus prokurorus stebina toks politikų įžūlumas.
Išlaidos – ne visų nosiai?
Socialdemokratė Marija Aušrinė Pavilionienė automobilio nuomai iš valstybės kišenės pinigus sėmė iki praėjusios Seimo kadencijos pabaigos.
Tik prieš pat rinkimus ši politikė nusprendė nuomos atsisakyti ir tapo automobilio savininke.
Nors Seimo narės automobilio „Toyota Auris” nuoma mokesčių mokėtojams atsiėjo apie 52 tūkst. litų, M. A. Pavilionienė įsitikinusi, kad tapusi jo savininke nesupainiojo savo ir valstybės kišenių, tad skriaudos niekam nepadarė: „Taip, šis automobilis dabar yra mano nuosavybė, ir ką? Skirtumą už jį aš sumokėjau iš asmeninių lėšų.”
Politikė samprotavo, kad jeigu valstybė parlamentarams skirdama pinigų automobilio nuomai įžvelgia kokių nors pavojų, turėtų jų neskirti.
Tačiau, anot Seimo narės, pasibaigus nuomos sutarčiai automobilio likimas yra tik bendrovės ir parlamentaro susitarimo reikalas: „O ką daryti su tuo automobiliu, kai jis pasensta ir nusidėvi?
Taip, kai kurie parlamentarai sudaro naujas sutartis ir ima nuomotis kitus automobilius.
Aš su bendrove gražiai susitariau ir automobilį pasilikau. Viskas padaryta teisėtai, niekas manęs į teismą netempė ir vagile nevadino.”
Domėjimasis automobiliu politikę akivaizdžiai erzino: „Nieko aš jums neaiškinsiu.
Kai mane pakvies prokurorai, jeigu aš, jų nuomone, padariau nusikaltimą, tuomet jiems viską ir paaiškinsiu.
Bet nesuprantu, kodėl dabar turėčiau viešai kalbėti apie savo asmeninį gyvenimą.”
Mašina – lyg kompensacija
Iš valstybės kišenės nuomotų automobilių tema trikdė ir kitus pašnekovus.
Seimo Tėvynės sąjungos-krikščionių demokratų frakcijai priklausęs buvęs parlamentaras Liudvikas Sabutis ilgai išsisukinėjo nuo tiesaus atsakymo, ar jis tapo už parlamentinei veiklai skirtas lėšas nuomoto automobilio „Audi A4” savininku: „Esu atsiskaitęs už šių lėšų naudojimą ir niekas man kadencijos pabaigoje nėra pareiškęs pretenzijų.
Visa kita yra privatūs dalykai, susiję tik su manimi ir man automobilį nuomojusia bendrove.”
Vis dėlto galiausiai jis patvirtino, kad už Seimo lėšas nuomotas automobilis dabar yra jo nuosavybė.
Tačiau L. Sabutis aiškino taip pasielgęs dėl to, kad buvo užspeistas į kampą. Mat lėšos parlamentinei veiklai dėl krizės buvo sumažintos jau sudarius nuomos sutartį.
Anot buvusio parlamentaro, nutraukus sutartį su automobilį nuomojančia bendrove būtų grėsusios netesybos, todėl už jį teko sumokėti ir asmeninių lėšų. Kad valstybė į jį investavo beveik 68 tūkst. litų, buvusiam politikui – nė motais.
Maža to, L. Sabutis aiškino, kad valstybė jam dar liko skolinga: „Kodėl niekas nekelia klausimo, kas atlygins Seimo nario patirtus nuostolius?
Juk parlamentaro veikla turi būti atlyginama iš biudžeto, o dėl krizės tos išlaidos jiems buvo sumažintos ir teko naudoti asmenines lėšas. Kaip jos bus grąžintos?”
Buvęs parlamentaras pridūrė, kad nereikalauja iš valstybės atlyginti patirtų nuostolių, tačiau leido suprasti, jog nuosavybe tapęs automobilis jam yra tarytum savotiška kompensacija: „Aš į jį įdėjau daug asmeninių lėšų ir neprašau, kad man jos būtų sugrąžintos.
Ką padarysi, dėl bendro reikalo gali su tuo susitaikyti.”
Užkulisiuose – tamsūs mainai
Į prabangaus Armino Lydekos automobilio nuomą praėjusią kadenciją Seimas investavo 89 tūkstančius litų.
Tačiau į Seimą neišrinktas buvęs Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovas pareiškė, kad pasibaigus kadencijai automobilį grąžino nuomos bendrovei.
Iš tos pačios bendrovės buvęs parlamentaras įsigijo kitą, tiesa, nenaują „Mercedes-Benz” markės automobilį.
„Kadangi žurnalistai labai akylai viską stebi, pirkti tą automobilį būtų buvę neprotinga. Nors kai kurie buvę kolegos siūlė apsikeisti automobiliais ir taip išvengti nuodėmės”, – politikų vingrybes atskleidė A.Lydeka.
Pats politikas mano, kad prokurorai negali turėti jam priekaištų.
Jo už mokesčių mokėtojų pinigus nuomotas automobilis esą netapo nei jo, nei kurio nors kito politiko nuosavybe.
„Visą laiką važinėjau „Mercedes-Benz” automobiliais, tai gal kas nors pamanė, jog aš jį ir pasilikau”, – svarstė A.Lydeka, atlikęs apsukrų manevrą – koks nuomos bendrovei skirtumas, už kokį automobilį primokėjo buvęs Seimo narys.
Siūlė klausti prokurorų
Buvusio Seimo etikos sargo Egidijaus Klumbio automobilio nuoma Seimui atsiėjo apie 92 tūkstančius litų.
Tačiau į Seimą nepatekęs buvęs „Tvarkos ir teisingumo” partijos frakcijos atstovas, vos tik išgirdęs klausimą, kodėl prokurorai domisi jo nuomotu automobiliu, nutraukė pokalbį: „Klauskite prokurorų.”
Nežinia, kaip nuomoto automobilio savininku pavyko tapti ir kitam į Seimą neišrinktam buvusiam jo frakcijos kolegai Rimantui Smetonai.
Seimas jo automobilio nuomai praėjusią kadenciją išleido 72 tūkst. litų.
Kainavo tik 20 000 litų
Buvęs konservatorių frakcijos narys Petras Luomanas jau anksčiau žiniasklaidai yra patvirtinęs, jog pasibaigus Seimo kadencijai jis nusipirko anksčiau už valstybės pinigus nuomotą automobilį. Apynaujis „Subaru Impreza” buvusiam parlamentarui atsiėjo 20 tūkst. litų.
Nors valstybė P.Luomano automobilio nuomai išleido dvigubai didesnę sumą – per 47 tūkst. litų, konservatorius nesijautė ją pergudravęs: „Kainavo tiek, kiek išperkamosios nuomos kompanija būtų pardavusi bet kuriam kitam.
Tai kaina, kurią nustato išperkamosios nuomos bendrovė, jokių nuolaidų nėra.”
Gynėsi kaip vaikai
Ar už mokesčių mokėtojų pinigus automobilius nuomojęsi, o vėliau jų savininkais tapę politikai valstybei padarė žalą ir kokią, Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras Ramutis Jancevičius nesiėmė spręsti.
Anot prokuroro, ar valstybei buvo padaryta žala – bus nustatyta tyrimo metu: „Prokurorai renka medžiagą ir aiškinasi, kurie Seimo nariai, švelniai tariant, pasinaudojo proga.”
Jis prisiminė, kad ankstesnis prokurorų domėjimasis Seimo narių privilegijomis buvo sutiktas itin priešiškai.
Prokurorai tuomet buvo išvadinti pienburniais ir apkaltinti politikavimu, tačiau slaptas už valstybės lėšas nuomojamų automobilių išpirkimo sutartis sudarę Seimo nariai suskubo jas keisti.
„Tada Seimo nariai elgėsi kaip vaikai, iš kurių mėginama atimti čiulpinuką”, – ankstesnį skandalą prisiminė R.Jancevičius.
Prokuroras patikino, kad nei anksčiau, nei dabar prokuratūra nesikiša į politiką ir nekerštauja už tai, kad jos pareigūnai buvo išgrūsti iš Seimo: „Tačiau įstatymus reikia gerbti visiems. Seimo nariai – ne išimtis.”
Pirmoji įkliuvo A. Baukutė
* Skandalas dėl Seimo narių automobilių kilo paaiškėjus, kad politikai su juos nuomojančiomis bendrovėmis yra sudarę slaptas jų išpirkimo sutartis.
* Tai išlindo į viešumą po to, kai važiuodamas buvusios Seimo narės A. Baukutės nuomojamu visureigiu į šviesoforą rėžėsi jos vyras K.Rupulevičius. Paaiškėjo, kad tuometė parlamentarė buvo sudariusi ne tik automobilio nuomos, bet ir atpirkimo sutartis.
* Pasibaigus kadencijai 140 tūkst. litų kainavusį automobilį A. Baukutė pretendavo įsigyti už likutinę vertę – 24 tūkst. litų.
* 2009 metų pabaigoje prokurorai teismui pateikė ieškinį prašydami panaikinti šias sutartis. Prokurorai buvo įsitikinę, kad tuometė parlamentarė siekė pasipelnyti valstybės sąskaita.
* Tada paaiškėjo, kad slaptas sutartis su automobilius nuomojusiomis bendrovėmis, be A. Baukutės, buvo sudarę dar dvylika Seimo narių. Kilus skandalui visi jie suskubo sutartis anuliuoti, todėl prokurorai dėl kitų Seimo narių į teismą nesikreipė.
* Užmačių priglobti nuomojamus automobilius turėję parlamentarai tuomet išsisuko ir nuo griežtesnio etikos sargų vertinimo.
