Vieniems popiežiaus rinkimai – Šventosios dvasios šnabždesio klausymas. Kitiems – pokerio partija. Tretiems – svarbus renginys už uždarų durų. Man patiko šiomis dienomis portale „L‘Huffington Post“ pateiktas gana supasaulietintas, bet įdomus pontifiko rinkimų lyginimas su pasaulio (futbolo?) čempionatu. Čempionato arena – Siksto koplyčia. Komandos? Įvairiaus pajėgumo. Tarkime, Italijos kardinolų rinktinė – pati galingiausia – 28 elektoriai iš 115. Neblogai atrodo amerikiečiai – 12 kardinolų. Vokiečių ir ispanų – po 6, brazilų ir prancūzų – po 4. Jeigu Lotynų Amerikos kardinolai elektoriai susiburtų į vieną ekipą, ji būtų labai stipri – 19 elektorių. Ir vis tik Europa kol kas nepavejama, bent jau kardinolų – elektorių skaičiumi – 59. Pasaulinį kardinolų mačą stebi 4 tūkst.200 žurnalistų. Tiesa, žodis „stebi“ nelabai tinka. Stebi, bet nieko nemato. Žvalgosi, kaip juodomis sutanomis ir purpuro mantijomis persijuosę Bažnyčios kunigaikščiai atvyksta į kongregacijas Sinodo rūmuose Vatikane, kaip išlipa iš automobilio, kaip įeina į modernų pastatą. Daugiau stebėti nėra ką. Tiesa, kai kuriems kardinolams nepatinka informacijos anapus pertvaros laukiantys reporteriai. „Norite žinių? Jokių žinių!“ pakeltu tonu kalbėjo buvęs Turino arkivyskupas Severino Poletto. Garbaus amžiaus dvasininkas nežino, ar dalyvaus konklavoje, nes šiomis dienomis jam sukanka 80 metų. Galbūt todėl atrodė gana nervingas. Beje, kodėl vyresnio amžiaus kardinolams negalima rinkti popiežiaus? Šiuo klausimu yra tokia legenda: kardinolas Giovanni Montini konklavos metu užmetė akį į vyresniojo kolegos biuletenį ir pamatė, jog tas įrašė senokai mirusio kardinolo pavardę. Tapęs popiežiumi, Paulius VI nusprendė: 80 metų sulaukę kardinolai nebalsuos ir į Siksto koplyčią nebus įleidžiami. Ne tik S.Poletto, bet ir kiti italų kardinolai šios konklavos išvakarėse atrodo nekaip. Su žiniasklaida pabrėžtinai nebendrauja, o kodėl – tik jie vieni težino. Matematiškai Italijos elektoriai yra pati įtakingiausia šios konklavos jėga, valdanti beveik trečdalį balsų. Šįsyk italai turi net aštuoniais balsais daugiau negu renkant Benediktą XVI. Bet konklava – ne futbolas ir ne F 1 lenktynės. Ji pavaldi ne skaičiams, o Šventosios dvasios įžvalgoms. Tarpusavyje susiskaldę į atskirus blokus, susipykę, pasidalinę įtakos zonas ir rėmėjus, italai kažin ar sugebės susitarti. Kažin ar 35 metus nevaldžiusi apaštalo Petro sosto ir Romos vyskupo katedros italų kardinolai pajėgs susigrąžinti turėtą įtaką.
Oficialūs italų bloko lyderiai – Milano arkivyskupas Angelo Scola, Italijos vyskupų konferencijos vadovas kardinolas Angelo Bagnasco ir buvęs Benedikto XVI kultūros „ministras“ kardinolas Gianfranco Ravasi. Visi trys – labai stiprūs „papabili“ – realūs kandidatai į popiežiškąjį „žvejo“ žiedą. Tačiau konklava kažkuo šia prasme panaši į sportą – be kolektyvinio žaidimo rinkimų lyderiai iš Siksto koplyčios išeina kardinolais. Tiesa, taip atsitinka ne visada. Josephas Ratzingeris įėjo kaip „papabile“ ir išėjo popiežiumi. Amerikiečiai, skirtingai nuo italų bendrauja su savo šalies žiniasklaida. Daug kas pastebi, kad jie – ne tokie įsitempę, kaip italai, po pedofilijos skandalų pasimokė, kaip elgtis įtemptų situacijų metu. Afrika turi 11 kardinolų ir vieną keistą reklamos atvejį. Roma išklijuota ironiškais rinkiminiais plakatais, kuriuose siūloma balsuoti už Ganos kardinolą 64 metų Peterį Turksoną. Kas tai – naujoviškas konklavos „papabili“ garsinimo būdas? Kažin. Greičiau atvirkščiai: kažkam nepatiko kardinolo aiškinimai, esą Afrikoje pedofilijos nėra, nes netoleruojami gėjai. Konklavos išvakarėse įtampa, tarsi prieš pasaulio futbolo čempionatą po truputį kaista. Tiesa, kol kas neaišku, kada prasidės lemiamas etapas. Pirmadienį įvyko du kongregacijos posėdžiais, antradienį – vienas. Konklavos pradžia nebus paskelbta tol, kol į Romą nesusirinks visi kardinolai. Antradienį po pietų trūko dar dviejų elektorių. Matyt, trečiadienį kardinolai nutars, kada baigsis konsultacijos, ir Siksto koplyčioje nuaidės lotyniška ritualinė Vatikano ceremonialo vadovo formuluotė - „extra omnes“ – visi pašaliniai – lauk. Balsavimai ir viskas, kas susijęs su rinkimais turės likti absoliučioje paslaptyje. Vakar elektoriai kiekvienas atskirai prisiekė. Bausmė už priesaikos nesilaikymą – atskyrimas nuo Bažnyčios. Kol kas neaišku, ar galės kardinolai naudotis konklavos dienomis mobiliaisiais telefonais, planšetiniais kompiuteriais, bendrauti su išoriniu pasauliu. Konklavos mechanizmui – beveik devyni šimtai metų, jis kelis kartus tobulintas, tačiau esmė lieka ta pati – rinkimų paslaptį žinos tik 115 Bažnyčios kunigaikščių. O milijardui katalikų beliks laukti, įbedus akis į konklavos čempionato švieslentę – nedidelį Siksto koplyčios krosnelės kaminą.
