Valdžios netekę konservatoriai vis kartoja, kad jų vietą prie valstybės vairo užėmę socialdemokratai neplanuoja nieko kita kaip tik kuo greičiau išduoti Lietuvą.
Esą kairieji rengiasi sužlugdyti didžius dešiniųjų valdžios energetinės nepriklausomybės planus ir pradėtus darbus taip galutinai pasmerkdami Lietuvos energetiką amžinai priklausomybei nuo Kremliaus valios.
Apie tai šiomis dienomis trimitavo buvusios valdžios ir dabartinės opozicijos lyderis, konservatorių vadovas A. Kubilius.
Socialdemokratų vedlys, premjeras A. Butkevičius šįkart neliko skolingas. Kairiųjų galva atkirto, kad būtent A. Kubilius labiausiai dirbo rusų naudai ir buvo galimas Rusijos atstovas Lietuvos valdžioje.
Pasak A. Butkevičiaus, būtent konservatorių valdžia kalta dėl rusiškų dujų ir elektros kainų padidėjimo – dėl to mūsų šalis sumokėjo rusams itin dideles pinigų sumas. O kur dar subliūškę milijoniniai energetikos projektai ir pradanginti milžiniški mokesčių mokėtojų pinigai.
Buvusiam premjerui A. Kubiliui giedoti tą pačią giesmę apie socialdemokratų planuojamą ar net jau vykdomą Tėvynės išdavystę netrukdo tai, ką jis ir pats čia pat pripažįsta, – kairieji apskritai dar nežengė nė vieno žingsnio, kuris leistų bent kiek tvirčiau pranašauti tokius dalykus.
Premjeras A. Butkevičius iš esmės teisus dėl to, kad dešiniesiems, nuolat šūkaujantiems, jog tik jie vieni nuvertė kalnus dėl Lietuvos energetinės nepriklausomybės, o jų oponentai nieko nedaro ir tik galvoja, kaip viską sugadinti, derėtų verčiau patylėti.
Dešiniųjų „žygdarbiai” energetikos srityje iš esmės liko tuo, kuo buvo ir prieš ketverius metus – propagandinėmis kalbomis, o Lietuvos energetinė priklausomybė nuo Rusijos tik stiprėjo.
Tikrieji darbai, kuriuos praėjusią kadenciją dirbo konservatoriai, ir visos jų pastangos buvo sutelktos į tai, jog visas energetikos sektorius būtų paverstas savo partijos filialu.
Vienintelis žingsnis, kurį prieš rinkimus spėjo atlikti ir kuriuo, kaip esminiu ir istoriniu lūžiu gyrėsi dešinieji, – naujos atominės elektrinės projektas, kuris iš tiesų buvo visiškai žalias ir tinkamai nesuderintas ne tik su regiono partneriais ir galimu strateginiu investuotoju, bet ir su šalies visuomene.
Tačiau tai netrukdo iki šiol konservatoriams girtis, kad jie tokių „esminių persilaužimų” pasiekė kone visomis kryptimis – statant naują atominę elektrinę ir uždarant seną, kovojant su „Gazprom” dėl kainų, tiesiant dujų ir elektros jungtis į Vakarus, statant Suskystintųjų dujų terminalą.
Bet visuose šiuose frontuose padėtis iš tiesų itin miglota ir tas miglas sklaidyti tenka būtent dabartinei valdžiai.
Pavyzdžiui, Europos finansavimo galinti netekti uždaroma Ignalinos atominė elektrinė praėjusios valdžios laikais savo lėšas merkė į bankus, kuriuos valstybė vėliau uždarė.
Praradusi kone 90 mln. litų nacionalizuotame „Snoro” banke Ignalinos atominė elektrinė buvo įmerkusi dar apie 15 mln. į neseniai uždarytą Ūkio banką.
Dėl to sujudo ir dabartinis energetikos ministras J. Neverovičius, ir teisėsauga.
Ore tebekybo ir tie projektai, kurie turėjo tapti vienu pagrindinių kovos su Rusijos monopolininkais įrankių – energetinės jungtys su Lenkija bei Vakarais ir Suskystinųjų dujų terminalas.
Konservatoriai vis pliekia kairiuosius dėl to, jog pastarasis projektas nejuda iš vietos, nors dėl to, kad jis įstrigo, kalčiausia būtent buvusi valdžia ir konkurso sąlygas painiojusi „Klaipėdos nafta”, kuriai iki šiol vadovauja konservatorių paskirti žmonės.
Tai, koks iš tiesų yra dešiniųjų įdirbis energetinių jungčių baruose, pavyzdžiui, parodė ir šiomis dienomis paleistos Lenkijos užsienio reikalų ministro R.Sikorskio kritikos strėlės Lietuvai.
R. Sikorskis paskelbė, kad viską apžioti bandanti Lietuva turėtų pasirinkti, ką iš tiesų konkrečiai nori daryti – ar statyti savo Suskystintųjų dujų terminalą, ar dujų jungtį su Lenkija.
Pasak R. Sikorskio, abiejų šių projektų Lietuva, neturinti nei pakankamai pinigų, nei žmonių, nesugebės įgyvendinti.
Lietuva tuojau pat davė atkirtį blaiviai mąstančiam Lenkijos ministrui – ir būtent dabartinės valdžios lūpomis. R. Sikorskiui atsikirto ne tik Prezidentūra, bet ir pats A. Butkevičius bei jo partijos bendražygis, vienas jos lyderių europarlamentaras Z. Balčytis.
Kairieji pareiškė, kad svečios šalies politikas neturėtų nurodinėti Lietuvai, kaip jai elgtis, priminė, jog dėl dujų jungties neseniai sutarta su aukščiausiais Lenkijos vadovais, o Lietuvos siekius statyti ir jungtis, ir terminalą remia ir Europos Sąjunga.
Dabartinė valdžia dar neturėjo laiko sudėlioti visų energetikos akcentų. Gal todėl ji taip jautriai, konservatorių stiliumi, reagavo į Lenkijos ministro nuomonę.
Kokie bus galutiniai valdančiųjų sprendimai dėl energetikos, dar neaišku. Bet aišku tik viena – tai rodo ir naujausi A. Kubiliaus pareiškimai – dešinieji juose vis tiek įžvelgs Tėvynės išdavystę.
