Autorius straipsnį pradeda komplimentais Lietuvos gamtos grožiui ir prisimena, kad sovietiniais laikais mūsų šalis buvo rojus turistams ir žvejams. Pagraudenus dėl bedarbystės, žemų atlyginimų ir emigracijos sakoma, kad kai lietuviai bėga iš Lietuvos, atsiranda žmonių, kurie su malonumu į mūsų šalį atvyksta.
„Daugiausia tai ukrainiečiai ir baltarusiai, kurie ieško čia geriau apmokamo darbo, nei tėvynėje“, - rašoma straipsnyje ir nurodoma, kad Lietuvos migracijos departamento duomenimis, 2011 m. užsieniečiams buvo išduota 104555 leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir 3569 leidimai joje gyventi nuolat.
Rusijos gyventojams 2011 m. buvo išduota 930 leidimų gyventi Lietuvoje. „Leidimas gyventi Lietuvoje, netgi laikinas – pats pigiausias būdas tapti savu Europoje, įgyti galimybę laisvai važinėti ir netgi gyventi bet kurioje Šengeno šalyje. Arba tai galimybė tiesiog gyventi šioje nebrangioje, bet vis dėlto jaukioje Europos šalyje, distanciniu būdu valdomoje Rusijos verslo. Nuo Vilniaus iki Maskvos viso labo 900 km – valanda skrydžio arba naktis traukinyje arba automobilyje“, - rusų motyvus keltis gyventi į Lietuvą vardija V. Gendlinas.
„Kad vaikai neužaugtų debilai“
Vienas jo pašnekovų, kalbintas Trakuose, Aleksejus Sokolovas prisipažįsta, kad Lietuvoje pagaliau rado galimybę užsiimti savo hobiu – fotomedžiokle. Rusas su fotoaparatu Lietuvoje „medžioja“ stirnas, elnius, briedžius, šernus ir kitus gyvūnus – už jų nuotraukas yra ne kartą gavęs apdovanojimų prestižiniuose konkursuose.
Bet priežastis, dėl kurios persikėlė į Lietuvą - „kad vaikai neužaugtų debilai“. Aleksejaus daug kas Rusijoje netenkina, bet labiausiai – švietimas. Jis turi tris vaikus – 21 m. Katią, 16 m. Dianą ir 9 m. Denisą. Katia baigė mokyklą ir specialioje mokykloje užsieniečiams išmoko lietuvių kalbą.
„Įstojimas į universitetą kardinaliai skiriasi nuo mūsų sistemos: Katia internetu nusiuntė testų rezultatus į keletą universitetų, gavo keletą teigiamų atsakymų ir išsirinko Vilniaus Universitetą – visai prestižinį ir europietiškais mastais“, - apie lietuvišką sistemą rašo Rusijos žurnalistas.
Paklaustas, kas Lietuvoje yra gero, Aleksejus atsako, kad čia viskas gerai – jo nuomone, Lietuva pasiėmė viską, kas geriausia, iš Europos ir išsaugojo viską, kas buvo gerai SSRS – mediciną, švietimą. Kainos pusantro – du kartus žemesnės nei Maskvoje, o nekilnojamojo turto ir automobilių - ir tris kartus. „Ekologija puiki. Biurokratija minimali“, - liaupsina Lietuvą rusas, Maskvoje turintis bendrą su partneriais verslą ir iš to gaunantis pajamas.
Viskas Lietuvoje patinka ir Aleksejaus žmonai Viktorijai, kuri svečią pavaišina lietuviškais cepelinais. Moteris planuoja įsukti nekilnojamojo turto verslą. 40 kv. m vieno kambario butas Maskvoje gerame rajone kainuoja nuo 5 mln. rublių, o panašus butas Vilniuje – nuo 1,5 mln. rublių. Paklausta, kas jai čia nepatinka, moteris pasiguodžia skaudančia nugara ir automobilio suvažinėtu katinu.
Reikalinga lietuvių kalba
Kitos pašnekovės - Irinos Rusakovos - Maskvoje netenkino kamščiai, prasta ekologinė padėtis, klimatas, socialinės problemos. Svarstydama, kur persikelti, ji galvojo ir apie Ukrainą, Sevostopolį, Bavariją. Bet kartą vyro bendraklasis pakvietė paviešėti vieną dieną Vilniuje, ir čia jai be galo patiko. „Iš karto patiko: švara, ramybė, saugumas, žmonės stilingi, malonūs, geranoriški (lietuviškas nacionalizmas – baubas, sugalvotas Rusijoje). Ir arti tėvynės. Iš karto nusprendė – gyvens čia“, - pasakojama straipsnyje.
Lietuvoje, kaip ir Suomijoje, pagrindinis ir bene vienintelis būdas gauti leidimą gyventi – verslo emigracija. Kiti būdai – atvykti mokytis arba atvykti dirbti reto arba sunkaus darbo – tačiau tam pirmiau būtina išmokti lietuvių kalbą. Tačiau su darbu nelengva – ir lietuviams jo ne visada pakanka.
Irinos vyras, Rusijoje dengdavęs automobilius antikorozine danga, nusprendė, kad tą patį lygiai taip pat sėkmingai galėtų daryti ir Lietuvoje. Gana greitai užregistravo įmonę ir tikisi balandį gauti leidimą gyventi.
Belaukdami leidimo, sutuoktiniai laimingi grožisi į UNESCO paveldą įrašytu Vilniaus senamiesčiu, džiaugiasi žemomis kainomis, pietauja restoranuose ir giria lietuvišką alų: „Ne prastesnis, nei Prahoje“.
Ypač rusus džiugina namuose esantis nemokamas internetas. Irina prisipažįsta, kad Lietuvoje gyvenimas jai tapo ramesnis. Rojaus euforiją trikdo tik degalų kainos ir komunaliniai mokesčiai.
„Be to, Lietuvoje palaipsniui pamirštama rusų kalba, ypač provincijoje. Pamenu, dar prieš dešimt metų vienoje valdiškoje įstaigoje mane palydėjo į rūbinę ir maloniai pasiūlė „pasikabinti“ (rusiškai - „pasikarti“. - Red.)“, - pasakoja žurnalistas ir apgailestauja, kad šiandien rusų kalbą dar šiek tiek prisimena karta, išaugusi SSRS, nors taip pat neypatingai gerai, o jaunimas daugiau dėmesio skiria anglų kalbai, netgi kai kuriose parduotuvėse personalas nekalba rusiškai. „Bet bent jau Vilniuje neprapulsite – tikrai atsiras rusakalbių“, - tikina jis ir pasakoja apie lietuvių geranoriškumą bei norą padėti, su kuriuo jam teko susidurti ir pačiam.
Dar vienas su kalba susijęs nepatogumas – kino teatruose visi filmai rodomi lietuviškai arba angliškai ir su lietuviškais titrais. „Taigi, jeigu norite gyventi Lietuvoje, pasistenkite išmokti lietuvių kalbą. Arba pradžiai bent anglų“, - pataria V. Gendlinas.
Svarbiausia mokėti mokesčius
Norintys gauti leidimą gyventi Lietuvoje, jį gauna nesunkiai, įsteigę čia įmonę. Pasitaiko, kad įmonės būna fiktyvios, nevykdo veiklos, o jų savininkai gyvena Lietuvoje iš savo šalyse uždirbamų pinigų.
Rusijos žurnalistas, pabendravęs su Lietuvos migracijos departamento direktoriumi Almantu Gavėnu, padarė išvadą, kad Lietuva ateityje ketina griežtinti migracijos taisykles. Tačiau jis tikina, kad verslininkas, kuris laikosi taisyklių, turi nors kokią apyvartą ir, svarbiausia, moka mokesčius, į valdžios nemalonę nepateks.
„Man pasakojo, kad kai kurie verslininkai pernelyg negudraudami tiesiog per draugus Rusijoje pervedė savo pinigus į savo pačių firmos Lietuvoje sąskaitas už neva konsultacines paslaugas. Arba, jeigu turi verslą Rusijoje, dalį apyvartos leidžia per lietuvišką firmą – ir štai, jūs užsiimate visiškai legalia veikla. Svarbiausia – mokesčiai“, - moko V. Gendlinas.
Pasak jo, maloniausia – kad Lietuvoje nėra nustatyto laiko, kurį būtina čia pragyventi, norint gauti leidimą. „Tai yra, formaliai jūs privalote ne mažiau kaip pusę metų praleisti Lietuvoje, bet iš tiesų, kaip aiškina žinantys žmonės, niekam neįdomu, ar jūs sėdite Vilniuje, dirbate Maskvoje, geriate kavą Monmartre ar deginatės Tailande“, - tvirtina jis.
