Popiežiaus rinkimo taisyklės – po duonos ir vandens dietos

Ketvirtadienį į Vatikaną turėjo atvykti du paskutiniai kardinolai. Susirinkę visi, jie gali skelbti konklavos pradžią. Konklavoje bus išrinktas naujasis popiežius. Kol kardinolai rengiasi paskirti Benedikto XVI įpėdinį, pažiūrėkime, kaip atsirado popiežiaus rinkimo taisyklės. Grįžkime į 1271 metus.

2005 m. kardinolui Josephui Ratzingeriui pasaulio žiniasklaida kone vienbalsiai pranašavo šv. Petro sostą.<br>„Reuters“
2005 m. kardinolui Josephui Ratzingeriui pasaulio žiniasklaida kone vienbalsiai pranašavo šv. Petro sostą.<br>„Reuters“
Daugiau nuotraukų (1)

Tomas Viluckas

2013-03-07 23:49, atnaujinta 2018-03-10 09:28

Jau nuo 1268 m. lapkričio mėnesio, po Klemenso IV mirties, šv. Petro sostas liko tuščias. Italų ir prancūzų kardinolų grupės kone 3 metus niekaip nesutarė, kas turi būti karūnuotas kitu popiežiumi. Rinkimų teisę tuomet turėjo 24 kardinolai, per tą laiką trys mirė, o vienas atsistatydino.

Netekę kantrybės ir žymaus pranciškonų vienuolio ir teologo šv. Bonaventūros sukurstyti Viterbo miestelėnai užrakino kardinolus vietiniuose Popiežių rūmuose, nuardė rinkimų salės stogą, kad per jį užsispyrusiems „Bažnyčios kunigaikščiams“ galėtų nuleisti tik duonos ir vandens.

Šios ekstremalios priemonės suveikė greitai, ir popiežiumi buvo išrinktas italas Teobaldas Viskontis, pasivadinęs Grigaliumi X. Būtent jis 1274 metais Prancūzijoje vykstant Liono II Susirinkimui paskelbė apaštalinę konstituciją Ubi periculum, kurioje ir paminėtas žodis „konklava“, ir pirmą sykį buvo nustatytos popiežiaus rinkimo taisykles. Pagrindiniai jų akcentai (vietos uždarumas, vyksmo slaptumas, pranešimas apie rezultatus dūmais) lieka aktualūs iki šiol. Todėl be istorinio konteksto sunku yra suprasti ir šių laikų konklavos reiškinį.

Terminas „konklava“ kilo iš lotynų kalbos žodžių derinio cum clave (išvertus „po raktu“). Jis reiškia, kad kardinolai turi būti regimai atriboti nuo šio pasaulio, o bet kokia išorinė įtaka turi likti už durų.

Išsipildė žiniasklaidos pranašystė

Popiežiai buvo renkami visad ir įvairiais būdais, pavyzdžiui, aklamicijomis (skanduojant kandidato vardą) ir konsensusu (derybomis sutariant dėl kandidatūros). Tačiau didėjant popiežystės svarbai, pontifiko rinkimas darėsi vis nuožmesnių kovų lauku. Popiežių iš įtakingų giminių parinkdavo imperatoriai, o tvirtindavo Romos aristokratija. Stiprindamas popiežystės ir Bažnyčios autonomiją popiežius Mikalojus II 1059 m. nusprendė, kad popiežių turi rinkti tik kardinolai.

Šios istorinės peripetijos ir paaiškina, kodėl konklava yra susieta su uždarumo tradicija. Juk politikos veiksniai visada buvo reikšmingi popiežiaus išrinkimui iki pat XXI a. Būtent 2005 m. konklavoje politiniai procesai neturėjo to kertinio vaidmens, kuris lydėdavo juos daugiau nei tūkstantmetį.

Vis dėlto išorinio spaudimo klausimas lieka opus. Kai 2005 m. konklavoje popiežiumi buvo išrinktas kardinolas Josephas Ratzingeris, kuriam pasaulio žiniasklaida kone vienbalsiai pranašavo šv. Petro sostą, globaliu veiksniu tapo žiniasklaida, o dabar dar prisidėjo ir socialiniai tinklai. Tad konklavos uždarumo tradicija randa savo vietą ir naujais laikais.

Nors daug kalbama apie konklavos slaptumą (kardinolai padėję ranką ant Evangelijos prisiekia konfidencialumą), bet jos reglamentas yra viešas. Prieš pradėdami konklavą kardinolai Šv. Petro aikštėje aukoja Mišias, prašydami Šventosios Dvasios šviesos.

Nuo XV a. popiežiaus Kaliksto III patvarkymu konklava vyksta tik Vatikane, Apaštalų rūmų kairiajame sparne, kur yra garsioji Siksto koplyčia, išdabinta Mikelandželo darbais. Būtent čia vyksta balsavimas, priešais Mikelandželo Paskutiniojo Teismo freską, kuri turi kardinolams priminti, kad jie, kaip ir kiekvienas mirtingasis, turės atsakyti Dievui už savo sprendimus.

„Visi lauk!“

Kai kardinolai įžengia į Siksto koplyčią, konklavą pradeda popiežiaus ceremonmeisteris (dabar šias pareigas eina kun. Gvidas Marinis), liepdamas visiems, kurie nedalyvaus konklavoje, apleisti koplyčią, lotyniškai sušukdamas: „Extra omnes!“ („Visi lauk!“).

Siksto koplyčioje stovi konklavos dalyvių sostai - krėslai, apmušti raudonu aksomu. Prieš kiekvieną iš jų stovi stalas su violetine staltiese. Virš krėslų pritvirtintos violetinės užuolaidėlės, kurios nuleidžiamos po popiežiaus rinkimų. Nenuleistas lieka baldakimas virš naujai išrinkto popiežiaus krėslo. Prieš koplyčios altorių stovi žaliu audiniu padengtas stalas, ant jo - aukso indas, kuris tarnauja kaip balsavimo urna. Šalia jo taip pat padėta ketaus krosnis balsams sudeginti.

Prasidėjus konklavai, vyksta balsavimas (pirmąją dieną balsuojama tik kartą). Šis balsavimas yra simbolinio pobūdžio, nes tik išaiškina favoritus. Kiekvieną dieną balsuojama keturis kartus - du kartus ryte ir du - vakare.

Rinkimų procesas yra padalintas į tris dalis: pre-scrutinium (prieš balsavimą), scrutinium (balsavimas), post-scrutinium (po balsavimo). Per pirmąją dalį kardinolai gauna balsavimo biuletenius, ant kurių užrašyta „Renku Aukščiausiuoju Pontifiku“ (Eligo in Summum Pontificem). Po to burtų keliu paaiškėja devynių kardinolų pavardės, kurie per visą konklavą sudaro skaičiavimo komisiją.

Kai visos parengiamosios procedūros būna baigtos, prasideda balsavimas - scrutinium. Per jį kardinolai, pradedant nuo vyriausiųjų amžiumi, eina su savo balsavimo biuleteniais prie altoriaus, kur yra skaičiavimo komisija. Prieš įteikdamas savo biuletenį kiekvienas kardinolas sako priesaiką: „Liudytojas Viešpats Kristus, kuris mane teis, aš pasirinkau vieną, kuris, manau, turėtų būti Dievo numatytas“ (Testor Christum Dominum, qui me iudicaturus Est, mane benzolas eligere, quem secundum Deum iudico la debere).

Juodai degė šlapi šiaudai

Po visų kardinolų balsavimo pirmasis skaičiavimo komisijos narys paima indą, išima ir skaičiuoja balsavimo biuletenius. Jei biuletenių ir balsavusių kardinolų skaičius yra ne tas pats, biuleteniai nebeskaičiuojami, o sudeginami. Jei nėra problemų su skaičiais, vyksta balsų skaičiavimas. Pirmasis komisijos narys atskleidžia biuletenius, kitas - įrašo kandidato pavardę, o paskutinis - skelbia ją garsiai. Visi balsai yra sudedami, o kardinolai revizoriai patikrina viską, kad būtų išvengta klaidų.

Po galutinių balsavimų rezultatų paskelbimo biuleteniai sudeginami. Tuo atveju, jei pirmame sesijos ture kardinolai negalėjo išsirinkti popiežiaus (beje, reikalinga dviejų trečdalių dauguma, kad būtų išrinktas naujas pontifikas), jie pereina prie kito balsavimo, o biuleteniai sudeginami po antrojo turo. Jeigu niekas neišrenkamas, virš Vatikano draikosi juodi dūmai (seniau į biuletenius pridėdavo šlapių šiaudų, o nuo 1958 metų - chemikalų), o jei naujas Romos vyskupas paskiriamas, tuomet kyla balti dūmai. Šiais laikais siekiant išvengti painiavos  balti dūmai taip pat būna lydimi varpų skambėjimo.

Kam jie skambės šiemet, galbūt sužinosime jau kitą savaitę.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.