Prieš kelias savaites, kai Lietuvos ir Lenkijos politikai stengėsi pagyvinti ilgai strigusį šalių dialogą, V. Tomaševskis netikėtai viešai ėmė grasinti, jog LLRA gali pasitraukti iš valdančiosios koalicijos.
Tai gerokai nustebino premjerą A. Butkevičių. Mat Vyriausybė buvo ką tik nusileidusi LLRA ir sušvelninusi lenkams nepatikusius valstybinės lietuvių kalbos egzamino reikalavimus.
Tačiau V. Tomaševskis kalbėjo, kad tokio žingsnio negana, ir ėmė kelti kitus reikalavimus – persvarstyti šiųmetį valstybės biudžetą, skirti LLRA dar vieną viceministro postą Energetikos ministerijoje.
Vyriausybei paskelbus apie planus nuo 2015 metų įsivesti eurą, LLRA lyderis paskubėjo pareikšti, kad nepritaria ir šiam žingsniui.
Turbūt pagrįstai imta įtarinėti, kad europarlamentaras V. Tomaševskis jau dairosi į artėjančius Europos Parlamento rinkimus ir siekia, vėl aštrindamas lietuvių ir lenkų santykius, sutelkti savo rinkėjus, nes pagyvėjus Lietuvos ir Lenkijos dialogui jis tampa mažiau pastebimas.
Vis dėlto netrukus V. Tomaševskiui teko nuleisti garą. Suerzinti valdančiųjų partijų lyderiai prabilo, kad valdančioji koalicija turi tvirtą daugumą ir gali kuo puikiausiai išsiversti ir be LLRA.
Netiesioginio perspėjimo V. Tomaševskis sulaukė ir iš Lenkijos. Į Vasario 16-osios iškilmes atvykęs šios šalies prezidentas B. Komorowskis, tarsi polemizuodamas su V. Tomaševskiu, sveikino lenkus sėkmingai pasirodžius Seimo rinkimuose ir džiaugėsi, kad LLRA įeina į valdančiąją koaliciją.
V. Tomaševskis sušvelnino retoriką, o dar po kelių dienų jau visiškai taikiai pareiškė, jog per pokalbį su premjeru A. Butkevičiumi išsiaiškino nesutarimus ir valdančiosios koalicijos LLRA nepalieka.
Nauja V. Tomaševskio iniciatyva įvesti privalomą tikybos mokymą mokyklose sulaukė net dar stipresnio atkirčio.
Pirmiausia LLRA įregistruotas Švietimo įstatymo pataisas kaip antikonstitucines visai sukritikavo teisininkai, nes peršamas privalomas tikybos mokymas prieštarauja net dviem jos straipsniams.
Konstitucijos 26-ajame straipsnyje nurodyta, kad „minties, tikėjimo ir sąžinės laisvė yra nevaržoma” bei „niekas negali kito asmens versti ar būti verčiamas pasirinkti ar išpažinti kokią nors religiją arba tikėjimą”.
Konstitucijos 40-ajame straipsnyje teigiama, jog „valstybinės ir savivaldybių mokymo ir auklėjimo įstaigos yra pasaulietinės”. Ten pat įtvirtinta norma, kad tikybos gali būti mokoma tėvų pageidavimu, kitaip sakant, tik neprivaloma tvarka.
Gal LLRA lyderis V. Tomaševskis ir nėra skaitęs Lietuvos Konstitucijos, nes ir nebūnant teisės specialistu sunku nepastebėti, kad privalomas tikybos mokymas prieštarauja jos teiginiams.
Bet tikriausiai LLRA veikėjai visai nesuko sau galvos dėl Konstitucijos. Vargu ar jie net ir tikėjosi, kad jų siūlomos įstatymo pataisos bus priimtos Seime.
LLRA aiškiai norėjo pasirodyti didžiausia katalikybės gynėja Lietuvoje, pelnyti uoliais katalikais laikomų lenkų simpatijas ir sulaukti įtakingos ir mūsų šalyje Katalikų bažnyčios paramos.
Išėjo visiškas šnipštas. Neatrodo, kad Seimas ketintų leistis į diskusijas dėl LLRA siūlomo privalomo tikybos mokymo mokyklose.
Teisininkams nurodžius prieštaravimus Konstitucijai, LLRA partneriai valdančiojoje koalicijoje galės lengva ranka atmesti jos iniciatyvą kaip visišką niekalą.
Švietimo ir mokslo ministras D. Pavalkis jau pareiškė, kad nepasirašys jokių dokumentų, kuriais būtų siekiama įvesti privalomą tikybos mokymą.
Moksleivių organizacijos taip pat išplatino LLRA siūlymą pliekiančius pareiškimus.
Bet bene skaudžiausią antausį LLRA skėlė Bažnyčios hierarchai. Užuot užtaręs itin uoliu kataliku prisistatantį V. Tomaševskį, Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkas, Kauno arkivyskupas S.Tamkevičius griežtai sukritikavo pasiūlymą įvesti mokyklose privalomą tikybos mokymą.
Jis pareiškė, kad tokios iniciatyvos tik sukelia nereikalingą įtampą ir pasipiktinimo bangą visuomenėje, žmonės ima įtarinėti, kad neva Bažnyčia nori prievarta mokyti vaikus tikybos.
Vyskupų konferencijos vadovas kategoriškai atsiribojo nuo LLRA sumanymo ir pabrėžė, kad su Bažnyčios vadovybe politikai veiksmų nederino.
Arkivyskupas S. Tamkevičius, norėdamas išsklaidyti bet kokias abejones dėl hierarchų pozicijos, dar pridūrė, kad privalomos tikybos pamokos galimos tik katalikiškose, bet ne valstybinėse mokymo įstaigose.
Taigi katalikas V. Tomaševskis gavo smarkios pylos ir nuo Katalikų bažnyčios vadovų. Negana to, jo davatkiški sumanymai negali sulaukti bent tylaus pritarimo ir Lenkijoje, kurią dabar valdo liberalios pakraipos premjero D. Tusko Piliečių platformos partija.
Galima sakyti, kad LLRA prašovė visomis prasmėmis. Tai pirmiausia jos lyderio V. Tomaševskio pralaimėjimas, nes vaizdavęs tvirtą it uola lenkiškumo ir katalikybės gynėją, jis dabar atrodo kaip į kailį gavęs juokdarys.
