Socialdemokratės valdžioje norėtų matyti daugiau moterų

Kovo 8-osios proga Lietuvos socialdemokratės Seime prakalbo apie mažą moterų skaičių valstybės valdyme.

Seimo Moterų parlamentinės grupės pirmininkė profesorė Marija Aušrinė Pavilionienė.<br>T. Bauras
Seimo Moterų parlamentinės grupės pirmininkė profesorė Marija Aušrinė Pavilionienė.<br>T. Bauras
Daugiau nuotraukų (1)

Sigita Purytė

Mar 8, 2013, 11:10 AM, atnaujinta Mar 10, 2018, 8:57 AM

„Ne visos partijos siekia lyčių lygybės aukščiausiose valstybės institucijose. Vis dar aiškinama, kad moterys nėra pasiruošusios užimti atitinkamas pareigas“, - apgailestavo Seimo Moterų parlamentinės grupės pirmininkė profesorė Marija Aušrinė Pavilionienė.

Penktadienį ji sveikino „visas ir visus, kurie tiki kovo 8-osios prasme“. Kovo 8-osios proga moteris raštu pasveikino ir premjeras, Socialdemokratų partijos pirmininkas Algirdas Butkevičius.

„Seimas ne visada laikosi lyčių lygybės principo. Šiame Seime yra 34 moterys. Vietoj 2 ar 6 moterų Seimo valdymo organuose yra tik po vieną“, - situaciją nušvietė M. A. Pavilionienė.

Jos įsitikinimu, „riboto politikų mąstymo“ priežastis yra žmogaus teisių nesuvokimas, karjerizmas, lyčių konkurencija, kurioje „nėra pažangių demokratinių idėjų“.

Ji atkreipė dėmesį, kad, pavyzdžiui, partijos „Tvarka ir teisingumas“ sąraše 1 moteriai tenka 9 vyrai. Jos įsitikinimu, Lietuvoje vis dar vyrauja deklaratyvi retorika.

Seimo narė docentė Giedrė Purvaneckienė nenorėjo tokią gražią dieną kritikuoti ar kelti problemų. Visgi vieną iškėlė.

„Džiaugiamės, kad turime moterį prezidentę, turėjome Seimo pirmininkę. Nebeturime mąstymo, kad vyras turi medžioti mamutą, o moteris – jį kepti. Vyrai įsitraukia į šeimos reikalus, moteris – į valstybės valdymą. Moterys yra žymiai geriau išsilavinusios už vyrus. Moterų kompetencija yra labai aukšta. Bet kai prisireikia vadovų, visi staiga prisimena vyrus“, - kalbėjo G. Purvaneckienė.

Ji įsitikinusi, kad valdymo organuose būtinos kvotos, kiek moterų turėtų būti vienoje ar kitoje pozicijoje. „Kitaip pokyčių lauksime šimtą metų“, - sakė politikė.

Į klausimą, ar vertėtų kovo 8-ąją kaip kai kuriose Europos valstybėse paskelbti nedarbo diena, Seimo narė G. Purvaneckienė atsakė: „Gal žmonėms ir patiktų. Matėme turgeliuose labai daug perkančių tulpes. Žmonės šią šventę švenčia, ji jiems patinka. Bet Lietuvoje daug nedarbo dienų, vargu, ar tokia iniciatyva būtų palaikyta.“

„Ne nedarbo dieną, bet darbo dieną Seime, kur Seimas įsipareigotų dirbti moterų labui. Tokia praktika labai paspartintų pažangą visuomenėje“, - antrino Lygių galimybių plėtros centro projektų vadovė dr. Margarita Jankauskaitė.

Ji atkreipė dėmesį, kad moterys Lietuvoje dar nepasiekė Europos vidurkio, kurį gerina Skandinavijos šalys.

2011 metais moterų atlyginimas Europoje buvo 17 proc. mažesnis nei vyrų. Vasario 28-ąją Europa šventė tą dieną, nuo kurios moterys pradėjo gauti atlyginimus. „Tai simbolinė diena, parodanti, kokį ženkliai mažesnį atlyginimą už tą patį darbą gauna moterys“, - sakė G. Purvaneckienė.

Tyrimai rodo, kad Europoje namuose nemokamo darbo moteris dirba 30 valandų, vyrai – 17 valandų per savaitę.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.