„Latvijoje buvo surengtas referendumas, kuris sustabdė bandymus paversti latvių kalbą antrarūše, ją pažeminti. Toks referendumas pas mus kaip ant delno parodytų, kas ir iš kokios šalies delno yra maitinamas“, - kalbėjo profesorius.
Anot V. Landsbergio, prabėgus 23 metams po kovos 11-osios Nepriklausomybės akto paskelbimo, išryškėjo daug dalykų, kurie iki šiol buvo ne tokie aiškūs.
Rytų Lietuvos jaunimui nuolat brukama mintis, kad nebūtina kiekvienam piliečiui gerai mokėti valstybinę kalbą.
„Keisčiausia, kad tokios mintys jau pasiekė ir mūsų valdžią. Tačiau noriu tikėti, kad vyriausybėje ne visi yra ištižėliai ir trumpapročiai“, - žodžių į vatą nevyniojo profesorius.
Jo įsitikinimu, Lietuvos valstybė yra pernelyg atlaidi kurstomų kvailių atžvilgiu.
„Jeigu įstatymas nustato tam tikrą gatvių ir pavardžių rašybos tvarką, privalu jo laikytis visiems, o ne ją laužyti ir dar visiems skųstis, kad yra diskriminuojami“, - sakė V. Landsbergis.
Be to, nuo profesoriaus kliuvo ir Švietimo ministrui Dainiui Pavalkiui, kuris pasirašė įsakymą, kuriuo lengvinamos lietuvių kalbos egzmaino užduotys tautinių mažumų moksleiviams.
D. Pavalkio pasirašyta išimtis prieštarauja įstatymų nuostatoms, kad mokymosi pasiekimų patikrinimai organizuojami vienodai visų mokomųjų kalbų mokyklų mokiniams.
„Kai sutiksiu ministrą, asmeniškai paklausiu, kas jam liepė padaryti šią klaidą ir sieksiu, kad ji būtų ištaisyta“, - kalbėjo V. Landsbergis.
Baigdamas savo netrumpą pasisakymą, profesorius pasiūlė pasitikrinti, kiek dar Sąjūdis turi sveikatos.
„Neužtenka apsiriboti vien tik proginiais Sąjūdžio renginiais ir pareiškimais. Reikia bent jau bandyti pristabdyti lietuvių kalbos niekinimą, kuris įgauna vis didesnį pagreitį. Gal laikas pradėti rinkti parašus referendumui?“, - susirinkusiųjų klausė profesorius.
Anot jo, referendumas dėl lietuvių kalbos labai aiškiai parodytų, kas yra kas Lietuvoje.
„Be to, net paprastas parašas pažadina buityje paskendusį žmogų. Laikas visiems prabusti“, - savo kalbą užbaigė V. Landsbergis.
