Įkvėpė kompiuterinis žaidimas
Dauguma sportuoti susiruošusių kauniečių kapuerą atranda visiškai atsitiktinai. Tuo galima įsitikinti paprasčiausiai paklausinėjus kolegų ar draugų – dažnam lietuviui šis žodis nieko nereiškia.
Taip teigia ir kapueros treneris Audrius Kiuberis. Kaunietis šiuo kovos menu susidomėjo dar paauglystėje, kai žaisdamas kompiuterinį žaidimą pamatė kapueros kovotoją. Tuomet į kauniečio atmintį įsirėžė personažo judesiai, šuoliai, plastika.
„Iškart supratau, kad to personažo judesiai, šokinėjimas, kova yra kur kas „kietesni“ nei per filmus matyto legendinio Bruce'io Lee. Tada pradėjau domėtis, atradau keletą filmų“, – prisiminė A. Kiuberis.
Tačiau įvairiais kovos menais nuo vaikystės užsiiminėjusio kauniečio planus pradėti mokytis kapueros sujaukė gyvenimas. Kai A. Kiuberiui sukako aštuoniolika, jis pradėjo gyventi su mergina, apleido sportą, įsidarbino aktoriumi Kauno mažajame teatre. Po poros metų toks ramus gyvenimas pabodo, ir vyras vėl prisiminė užmirštus pomėgius.
„Kaip ir dauguma ramiai gyvenančių vyrų užsiauginau pilvą, o draugė ėmė erzinti, kad storėju. Ilgai žadėjau eiti sportuoti, o ji netikėdavo. Tačiau tokia diena atėjo“, - juokėsi A. Kiuberis.
Mokėsi savarankiškai
Vyras vėl pradėjo domėtis kapuera. Mokytis teko savarankiškai, mėgdžiojant internete rastus vaizdo įrašus, skaitant straipsnius. Kiek vėliau prie A. Kiuberio prisijungė keli pažįstami, o jis pats atrado treniruotes Vilniuje. Kadangi kaunietis apie kapuerą žinojo daugiausia, tapo kauniečių grupės treneriu.
„Prisijungė nemažai žmonių. Todėl tęsiau savo treniruotes Vilniuje, važinėjau į seminarus su kapueros mokytojais, buvau nuvažiavęs net į Londone vykstančius renginius“, - judėjimo pradžią prisiminė pašnekovas.
Tačiau tąkart Kaune įsisiūbuoti kapuerai nebuvo lemta. A. Kiuberis netrukus išvažiavo gyventi į Londoną. Didžiosios Britanijos sostinėje vyras praleido pusantrų metų. Laisvu nuo darbų laiku kaunietis britus privačiai mokydavo savigynos ir kapueros. Tačiau Europos didmiestis nepateisino lietuvio vilčių.
„Norėjau mokyti kapueros, svajojau, kad iš to galėčiau gyventi. Todėl nusprendžiau nebegaišti laiko Anglijoje ir grįžti į Lietuvą. Londone daug laiko privalėdavau skirti kitiems darbams. Kapuera buvo būtent tai, kas mane grąžino į Kauną“, - pasakojo A. Kiuberis.
Į gimtinę grįžęs vyras vėl pradėjo rinkti kapueros grupę ir rengti treniruotes. Per pusantrų metų Kaune atsirado kelios dešimtys šiuo kovos menu besidominčių ir jį praktikuojančių entuziastų.
„Man kapuera yra žaidimas. Tie, kuriems patinka šokis, kapuerą laiko ir šokiu. Iš tiesų, tai žaidimas ir parodomoji kova. Žinoma, būna ir kontaktinė kapuera, tačiau mes kontakto vengiame“, - pasakojo A. Kiuberis.
Vienaip ar kitaip, tai, ką su savo kūnais daro kapueros kovotojai, abejingų nepalieka. Treneris prisimena ne visai pavykusį, tačiau emocijų bangą sukėlusį pirmąjį viešą pasirodymą. Tuomet dar prieš išvykimą į Londoną A. Kiuberis su bendraminčiais gavo pasiūlymą pademonstruoti savo įgūdžius vieno klubo scenoje. Kapueros kovotojai mielai sutiko tai padaryti, tačiau šou tapo netikėtumų virtine.
„Scena buvo nedidelio kambarėlio dydžio. Prieš mūsų pasirodymą kažkas grindis aplaistė alumi, todėl jos tapo čiuožykla. Nežinojome, ko tikėtis ir iš girtos kelių šimtų žmonių publikos. Vis dėlto, nors ir pora kartų paslydome, viskas baigėsi laimingai. Pamenu, kad minia šaukė, švilpė ir mus palaikė“, - juokėsi treneris.
Patinka pietiečių gyvenimo būdas
Pasakodamas apie kultūrinę šio judėjimo pusę A. Kiuberis neslepia niekad jis nebuvęs nei Ispanijoje, nei Portugalijoje ar Pietų Amerikoje. Šie regionai neatsiejami nuo kapueros istorijos ir šio kovos meno kultūros.
„Man tiesiog labai patinka vynas ir miegas per pietus. Be to, ten šilta, daug muziko, žmonės moka džiaugtis, gyvena žodelio „rytoj“ ritmu. Manau, kad tose šalyse labai greitai pasijusčiau savas“, - juokėsi pašnekovas.
Tačiau su kultūriniais netikėtumais tenka susidurti ir tiesiog užsukus į treniruotes. Kapueros mokymai neatsiejami nuo dainavimo ir plojimo. Todėl kiekvienam susidomėjusiam kapuera neišvengiamai tenka uždainuoti ir pramokti portugališkai. Dar - ploti. Po treniruočių išvengti delnų skausmo nepavyksta.
„Jei taip, kaip plojame mes, plosite per koncertą, vien dėl stipraus garso sulauksite daug dėmesio“, - šypsojosi pašnekovas.
