Į salę pagarbiai ėžengė prezidentė Dalia Grybauskaitė. Minėjime su antromis pusėmis taip pat dalyvavo premjeras Algirdas Butkevičius, Europarlamentaras, nepriklausomybės šauklys, Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas Vytautas Landsbergis, prezidentas Valdas Adamkus.
Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarė, Anykščių Antano Vienuolio gimnazijos direktorė Irena Andrukaitienė sveikindama susirinkusiuosius kalbėjo: „Iš mūsų gali atimti žemę, valstybę, bet tauta net ir tada liktų gyva, kol bent vienas iš mūsų kalbėtų lietuviškai. Tauta yra ne tik valstybė. Tauta prasideda nuo žodžių. Žodis yra tautos dvasia. Lietuvos dvasia yra kiekviena iškovota lietuviškos abėcėlės raidė.“
Signatarė priminė, kokį turtą Lietuva turi. Ji pateikė skaičius, kiek tarmių ir šnektų lietuvių kalba turi, kuo lietuviai gali didžiuotis. „Šalia kryždirbystės, dainų švenčių tradicijos, lietuviškų sutartinių, turėtų į UNESCO nematerialaus kultūros paveldo sąrašą įtraukta ir unikali lietuvių kalba“, – sakė I. Andrukaitienė.
Salė šiuos žodžius pasitiko plojimais.
Nepriklausomybės Akto signatarė tęsė: „Parduoti kalbos negalime. Galime parsiduoti tik mes patys. Ačiū visiems, kurie tiki Lietuva ir jai skiria savo darbus. Matykime tai, kas garsina Lietuvą ir vertinkime.“
Himnas, tylos minutė, sveikinimai
Istorinėje Seimo salėje, kurioje buvo pasirašytas aktas dėl Lietuvos nepriklausomybės, susirinkusieji sugiedojo Lietuvos himną. Posėdžio metu sveikinimo kalbą sakė ir Seimo pirmininkas Vydas Gedvilas.
„Kelias į Nepriklausomybę buvo sunkus ir ilgas. Lietuva išgyveno keletą okupacijų, buvo negailestingai talžoma karų, iškentė baisų tremties pragarą, pažeminimą ir smurtą, netekčių skausmą, perėjo pokario rezistencijos ugnį. Tačiau jokia jėga nenugalėjo mūsų troškimo gyventi laisvoje ir nepriklausomoje Lietuvoje, savarankiškai spręsti savo šalies reikalus“, - kalbėjo V. Gedvilas.
Minėjimo dalyviai tylos minute pagerbė jau mirusius Nepriklausomybės Akto signatarus.
Susirinkusius sveikino Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo tarybos narys, Nepriklausomybės Akto signataras, rašytojas Romas Gudaitis.
Iš Seimo tribūnos kalbėjo 2012 m. Lietuvos mokslo premijos laureatas, „Lietuvos istorijos metraščio“ redakcinės kolegijos pirmininkas, Vytauto Didžiojo universiteto Senato narys, profesorius Zigmantas Kiaupa.
2012 m. Lietuvos mokslo premijos laureatas, Vilniaus universiteto Biotechnologijos instituto Biotermodinamikos ir vaistų tyrimo skyriaus vedėjas Daumantas Matulis linkėjo Seimo nariams išminties sprendžiant svarbius Lietuvai klausimus. Jis 12 metų praleido JAV, dirbo farmacijos pramonėje.
„Dabartiniams studentams daug geriau. Galima išvykti trumpalaikėms stažuotėms. Vertinkime šitą dalyką, ką pasiekėme. Kai sugrįžau, Lietuva buvo nepaprastai paaugusi, atsinaujinusi. Turime nepaprastas galimybes“, – sakė mokslininkas.
Susirinkusiuosius sveikino ir Šilalės rajono Laukuvos Norberto Vėliaus gimnazijos moksleivis Paulius Irtmonas.
Svečiai iš Suomijos ir Lenkijos
Minėjime dalyvavo esami ir buvę valstybės vadovai, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatai, atkurtos nepriklausomos Lietuvos pirmosios Vyriausybės nariai, Vyriausybės nariai ir Seimo nariai, teismų vadovai, Europos Parlamento ir Europos Komisijos nariai, Sąjūdžio aktyvistai, rašo ELTA.
Posėdžio klausėsi Lietuvos bažnyčių hierarchai, tautinių bendrijų atstovai, užsienio valstybių diplomatinių atstovybių vadovai, Seimui atskaitingų institucijų vadovai, universitetų ir akademijų rektoriai, Nacionalinių kultūros ir meno, mokslo premijų laureatai, tautinių bendrijų atstovai, kiti garbingi svečiai.
Į Lietuvą dalyvauti minėjime atvyko Suomijos parlamento pirmininkas Eero Heineluoma, Lenkijos Seimo pirmininko pavaduotojas, Lietuvos Seimo ir Lenkijos Seimo ir Senato narių Asamblėjos pirmininkas Eugeniuszas Grzeszczakas.
1990 m. kovo 11 d. Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas priėmė Aktą „Dėl Lietuvos Nepriklausomos valstybės atstatymo“, už kurį balsavo 124, susilaikė 6 deputatai.
Šiuo aktu Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba, reikšdama Tautos valią, nutarė ir iškilmingai paskelbė, kad „yra atstatomas 1940 metais svetimos jėgos panaikintas Lietuvos Valstybės suverenių galių vykdymas, ir nuo šiol Lietuva vėl yra nepriklausoma valstybė“.
