Tiesa, šio sumanymo Vyriausybės vadovui nepavyko pritaikyti, bet ribojimų idėja galėtų pasinaudoti vidaus reikalų ministras D. Barakauskas kovodamas su telefoniniais sukčiais.
Juk tokių apgavikų padaryta žala jau tuoj prilygs nuostoliams, kuriuos valstybė patiria dėl kontrabandinių degalų ar cigarečių.
Įsivaizduojate, kaip sukruto nusikaltėliai, sužinoję, kad gyventojams grąžinami Ūkio banke laikyti indėliai?
Dauguma jų atsidūrė po pagalve ir tapo lengvai pasiekiamu grobiu.
D. Barakauskas galėtų pasiūlyti įstatymo nuostatą: namuose galima laikyti ne daugiau kaip 5 tūkstančius litų grynųjų pinigų. Jei policijos pareigūnai aptiks daugiau, jie bus konfiskuoti, o prasižengėlis nubaustas.
Tokiu būdu bent valstybės biudžetas būtų papildytas, nes vis tiek žmonės nedvejodami atiduoda santaupas sukčiams.
Tai viename, tai kitame Lietuvos krašte pensininkai savanoriškai atsisakinėja savo santaupų. Jie ne tik pervedinėja pinigus į sukčių nurodytas sąskaitas, bet ir paslaugiai nešioja grynuosius.
Negana to, kad apgavikai spėtų užmaskuoti piktadarystės pėdsakus, o pareigūnai neturėtų jokių galimybių atskleisti nusikaltėlių, praradę pinigus senjorai kurį laiką niekam nieko nesako. Tikros telefoninių sukčių svajonės!
Tad ar galima leisti su didele pinigų suma laisvai elgtis žmogui, kuris šitaip daro?
Aišku, kad negalima leisti. Juk policijos pareigūnų, bankininkų, žiniasklaidos ir net dvasininkų pamokymai netikėti apgavikais jokių rezultatų nedavė.
