Per balsavimą 536 EP nariai pasiūlymui pritarė, 111 balsavo prieš ir 44 susilaikė. Pagal šį sprendimą 12 šalių neteks po vieną EP narį: Rumunija, Graikija, Belgija, Portugalija, Čekija, Vengrija, Austrija, Bulgarija, Airija, Kroatija, Latvija ir Lietuva. Vokietija, kuri dabar turi 99 EP narius, neteks trijų.
EP sprendimas bus perduotas Europos Sąjungos Tarybai. Pasiūlymas bus galutinai priimtas, kai ES Taryba jam vienbalsiai pritars.
Pagal Lisabonos sutartį, EP narių skaičius bus sumažintas nuo 754 iki 751. Naujajame EP taip pat bus atstovų iš naujos ES valstybės narės Kroatijos.
EP siūlo 2014 m. Lietuvoje rinkti 11 europarlamentarų
Atsižvelgiant į šią ribą bei šiemet numatytą Kroatijos prisijungimą prie ES, trečiadienį Europos Parlamentas pasiūlė kitąmet dvylikoje ES šalių rinkti vienu europarlamentaru mažiau. Jeigu tam vieningai pritars Europos Vadovų Taryba, Lietuvoje bus renkama 11 EP narių - vienu mažiau negu iki šiol.
Šiuo metu Europos Parlamentą sudaro 754 nariai, o liepos 1 d., kai ES nare taps Kroatija, jų padaugės iki 766. Kadangi Lisabonos sutartis įpareigoja 2014 m. rinkti 751 europarlamentarą, 15 vietų reikės atsisakyti.
Kitai Parlamento kadencijai numatomos vietos turėtų būti paskirstytos „pagal pragmatiškai taikomus objektyvius kriterijus“, teigiama trečiadienį priimtoje rezoliucijoje, kuriai pritarė 536 EP nariai, nepritarė 11, o susilaikė 44.
Europarlamentarai siūlo užtikrinti, kad „nė viena valstybė narė neprarastų daugiau kaip vienos vietos“, o skirstant vietas būtų atsižvelgta į demografinius pokyčius.
EP siūlo dvylikoje ES valstybių - Austrijoje, Airijoje, Belgijoje, Bulgarijoje, Čekijoje, Graikijoje, Kroatijoje, Lenkijoje, Lietuvoje, Portugalijoje, Rumunijoje ir Vengrijoje - 2014 m. rinkti vienu europarlamentaru mažiau nei iki šiol. Be to, trijų vietų turėtų netekti Vokietija, nes Lisabonos sutartis neleidžia vienos šalies delegacijai turėti daugiau kaip 96 vietas (Vokietijai šiuo metu skirtos 99 vietos).
„Jei būtume norėję turėti sklandžią progresiją nuo mažiausios iki didžiausios ES valstybės, būtų reikėję atsižvelgti į tai, kokiam skaičiui gyventojų atstovauja vienas europarlamentaras, o tai reikštų radikalesnį siūlymą - kai kurios ES valstybės gautų papildomai vietų, o kai kurios kitos prarastų daugiau kaip vieną vietą. Bet ar realu tikėtis, kad tokį radikalų siūlymą paremtų Parlamentas ar Taryba?“ - klausė EP pranešėjas iš Lenkijos Rafalas Trzaskowski. „Šis sprendimas - geriausias iš netobuliausių“, - pridūrė kitas EP pranešėjas, italas Roberto Gualtieri.
EP nariai siūlo ruošiantis dar vėlesniems 2019 m. rinkimams dėl mandatų perskirstymo nuspręsti iš anksto, pakoregavus ES sutartis. Parlamentas įsipareigojo iki 2015 m. pabaigos pasiūlyti skaidrią ir objektyvią EP narių vietų paskirstymo sistemą. Konkretus kiekvienoje šalyje renkamų europarlamentarų skaičius būtų nustatomas įvertinus ES valstybių bei jų gyventojų skaičiaus pasikeitimus. Kartu siūloma sudaryti galimybę rinkti dalį EP narių iš bendro tarptautinio sąrašo.
Dėl EP mandatų perskirstymo vienbalsį sprendimą turės priimti Europos Vadovų Taryba. Jis įsigalios tik Parlamentui jam formaliai pritarus.
Kiti Europos Parlamento rinkimai turėtų vykti 2014 m. gegužės pabaigoje.
