Pagrindinis viešnagės tikslas – Pieno ūkių valdymo konferencija. Pakeliui į konferencijos miestą Ryną (Nevada, JAV) jie lanko Kalifornijos pieno ūkius. Komanda neslepia - pamatyti yra ką. Kita vertus, stebina amerikietiškas požiūris į pieno verslą.
Amerikietiški ūkiai kelia nuostabą
Susipažinus su amerikietiškomis tradicijomis, sunku nusikratyti minties, kad mes, europiečiai, daug ką tiesiog patys komplikuojame, supainiojame. Ne išimtis - ir pieno gamyba. Pusę dienos važinėjome po jauno žmogaus Gary Osmundseno valdas. Ir ne todėl, kad objektai būtų toli vienas nuo kito. Ne, atvirkščiai, kaip sakoma, viskas vietoje. Tiesiog visko buvo labai daug. Paklaustas, kiek turi galvijų, Gary paminėjo tris ūkius, kuriuose iš viso priskaičiavo tris tūkstančius galvijų. Pradėjus važiuoti paaiškėjo, kad realybėje tiek ūkių, tiek ir gyvulių yra žymiai daugiau.
Vis tas įpročių skirtumas: mes, norėdami suvokti verslo dydį, skaičiuojame visus galvijus, Gary – tik melžiamas karves. Bevažiuodami bandėme skaičiuoti, tačiau beskaičiuodami pametėme skaičių. Pamenu, kad iki 2 mėn. amžiaus veršelių dideliame plyname lauke, vadinamoje veršelių rančoje, buvo 6000 - savi ir kaimynų, kurie paaugintus savo veršelius gabensis namo. O kur dar telyčios, penimi buliukai, užtrūkusios karvės. Daug objektų, daug gyvulių grupių ir viską jungiantys du bendri principai – paprastumas ir efektyvumas. Ilgėliau užsibuvome 1400 vietų melžiamų karvių fermoje. Turėjome Gary nemažai klausimų.
Darbuotojų - tik tiek, kiek reikia Gary fermoje darbuotojų labai mažai. „Iš viso 11, kartu su manimi vienu metu fermoje galime rasti 8 darbuotojus, kiti ilsisi. Veterinarijos gydytojas atvyksta kartą per mėnesį“, - pasakoja jaunas vaikinas.
Mintyse paskaičiavau, kad tokio dydžio fermoje, jei ji būtų ne Oukdeilyje, bet Panevėžyje, darbuotųsi apie 30 lietuvių. Kasdien fermoje karvių sveikata rūpintųsi 2-3 veterinarijos gydytojai. Kažkaip labai sunkiai lietuviškose smegenyse dėliojasi amerikietiški pieno verslo skaičiai, tačiau akys mato, kad Gary sako tiesą. Žmonių tikrai mažai, darbai vyksta be skubos, tačiau labai tiksliai ir greitai. Gyvuliai tikrai atrodo labai sveikai. Nepaisant to, karvėms gydyti jaunas vyras išleidžia tikrai mažai.
„Aš myliu ir suprantu karves, mano žmonės taip pat jas myli. Be to, mišrinu, nes man patinka, kai gyvuliai sveki. Vidutiniškai Amerikoje vienos Holšteinų veislės karvės gyvenimo mėnesiui vaistams ir gydytojo paslaugoms išleidžiama 12 dolerių. Aš per mėnesį vienos karvės gydymui išleidžiu 1 dolerį“, - sako Gary. Į pokalbį įsiterpia Gary tėvas Michaelas, kuris prieš keletą metų pasitraukė iš aktyvaus ūkininkavimo, tačiau į pensiją dar neskuba, triūsia savoje veislininkystės įmonėje „Creative Genetics“.
Jis pasakoja, kaip išbandė viską, kas tik buvo prieinama, kol apsistojo ties Holšteinų, Skandinavijos žalųjų ir Montbeliardė veislių deriniu. Būtent ši kombinacija, Michaelio ir Gary nuomone, yra geriausia. Šie gyvuliai atitinka visus fermerių lūkesčius: duoda daug pieno, jų gera sveikata ir atneša daug pinigų, šypsosi abu pašnekovai.
Pieno primelžia per akis
„Ilgokai užtrukome, kol iš galonų per dieną perskaičiavome į mums įprastus kilogramus per laktaciją. Priskaičiavę šiek tiek per 12 tūkst. pamanėme, kad suklydome, tada perskaičiavome dar ir dar, įvairiais būdais, pasitelkdami daugiau skaičių. Visi skaičiavimai patvirtino tą patį“, - sako vaikinas.
Gary savo fermoje primelžia per 12 t per laktaciją. Mūsų didysis lietuviškas Skepsis nebuvo linkęs taip greitai nusileisti. Puolėme klausinėti apie baltymus ir riebalus, tikėjomės išgirsti 3.1, 3.4. Gary, supratęs mūsų klastą, patenkintas šyptelėjo, baltymai – 3.5, riebalai – 4.1. Ir pridūrė: „Aš juk sakiau, kad mišrinu.“
Gary karves šeria savos gamybos silosu, šienainiu. Greta rodo mums nematytus komponentus: medvilnės sėklų miltus, kukurūzų (kaip etanolio gamybos atliekos) miltus, migdolų lukštus.
Dar rodo keletą lietuvio akiai nežinomų pašarų pavyzdžių ir vardina iki šiol tik teoriškai pažintus pavadinimus. Gary pabrėžia, kad 4,5 kg pieno iš karvės padaugėjo pradėjus labai kruopščiai kas dvi valandas duoti joms pašarus.
